Vaikų gyvensenos ydos: Lietuvoje ir pasaulyje. Kas toliau?..

Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija paskleidė publikaciją apie tyrimą, apėmusį 39 Europos ir Šiaurės Amerikos šalis bei regionus.  Duomenys buvo rinkti apie 11, 13 ir 15 metų amžiaus vaikus ir paauglius 2009-2010 metais. Respondentai  atsakė į klausimus apie savo sveikatą, gerovę, socialinę aplinką bei elgseną.

Reklama

Pirmasis klausimas, kuris kyla skaitant apie tyrimą, kurio rezultatai išdėstyti beveik ant trijų šimtų puslapių, - kokia jo nauda. Įdėmus šio mokslinio darbo rezultatų svarstymas leidžia suprasti Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikatos ir gyvensenos vietą tarp kitų šalių bei būsimas problemas.  Mūsų šalis gyvena atviroje visuomenėje, todėl tai, kas vienoms šalims yra reali problema, kitoms gali būti tik ateitis, perspektyva. Todėl kai kurias gyvensenos problemas galima pradėti spręsti pradžioje, o ne joms įsisenėjus.

Tyrimo duomenys padalinti į devynis skyrius, apimančius socialinį kontekstą, sveikatos rezultatus, sveiką ir rizikingą elgseną, šeimos įtaką. Pateikiami beveik visų šalių duomenys grafikų ir lentelių pavidalu. Specialistai čia ras įdomių aptarimų ir diskusijų, bet įdomu ne tik kas darosi pasaulyje, bet ir kas greitai bus Lietuvoje.

 Išsiskiria rūkymo įgūdžiais

Mūsų vaikai ir jaunimas kai kuriose „nesveikatos“ kategorijose pirmauja. Jie išsiskiria savo rūkymo įgūdžiais. Jie antri Europoje ir Šiaurės Amerikoje pagal „pabandymą“, o 15-mečių grupėje Lietuvą lenkia tik Grenlandija.  Tiesa, 11-mečiai lietuvaičiai dar nepuola rūkyti, bet vėliau, deja, pirmauja.

Kada rūkantys 15-mečiai pirmą kartą užtraukė cigaretę? Estijos 48 proc. mergaičių ir 63 proc. vaikinų pasakė, jog pradėjo 13 metų ar anksčiau. Lietuvos merginų tokių buvo 44 proc., o vaikinų  - 58.  Po mūsų rikiuojasi Latvija (40 ir 45 proc.), skalės viduryje -  Rusija, Lenkija ir Ukraina, o ją baigia Armėnija, Makedonija bei JAV.

Darytina išvada, kad su priklausomybėmis mokyklinio jaunimo sluoksnyje reikia kovoti  - nuo rūkymo mažinimo iki „išnaikinimo“.

Apie alkoholio vartojimą

Kita problema yra alkoholio vartojimas ir kiti nesveiki įpročiai. Tiesa, ryškiai galima pastebėti, jog kitos  Europos šalys lenkia Lietuvą. Tarp 11-mečių pirmauja Rumunija ir Armėnija, mūsų šalis lieka apie vidurį. Garbingame gale lieka Portugalija, Vokietija, Islandija, Norvegija ir Airija.

Tiesa, pagal tai, kada pirmą kartą pabandė alkoholio, Lietuvos merginos ir vaikinai tarp penkiolikmečių tampa pirmi (merginos surenka 24 proc., vaikinai -  36). Palyginkime – Rumunijoje tokį atsakymą davė 20 proc. merginų ir 38 proc.  vaikinų.  Galime tik pasiguosti, kad laviai ir estai yra visai šalia šioje palyginimų lentelėje.

Dar nemalonesnė „rimtesnių“ gėrimų situacija. 15-mečiai vaikinai ir merginos, prisipažinę, jog bent du kartus yra neseniai gėrę, užima, deja, antrą vietą tarp  Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių (47 proc. merginų ir 57 proc. berniukų).  Lentelės gale lieka Makedonija, JAV, Italija. Kažin kodėl pirma yra Danija.  Aišku, kad tai ne girtuokliavimas, bet galimybės jam rastis – neabejotinos. Tą patvirtina penkiolikmečių apklausa, ar jie pabandė alkoholį iki trylikos ar net anksčiau. Lietuvos vaikai aplenkė visus: ne tik latvius ar estus, bet ir rusus, rumunus ir kitus. Kitais sakant, liūdna, bet akivaizdu.

Seksualinis elgesys

Rimto dėmesio verta ir mažai nagrinėjama bei svarstoma problema – penkiolikmečių seksualinis elgesys.

Pirmauja pasaulyje Grenlandijos merginos, kurių 71 proc. atsakė, kad turėjusios seksualinių santykių. Vaikinų -  46 proc. Lietuva yra šios skalės gale: 12 proc.  merginų ir 26 proc. vaikinų. Lentelę baigia Slovakija,  Lenkija ir Makedonija.

Tačiau ne tiek svarbu pradžia, kiek elgsena. Galima pabrėžti, kad absoliuti dauguma europiečių naudojasi prezervatyvais. Sakysime, apie 90 proc. estų jaunimo be jų neapsieina. Lietuvoje 84 proc. merginų ir 77 proc. vaikinų moka juos tinkamai naudoti. Nors ir keista, lentelės apačioje lieka švedai, islandai ir norvegai. Tiesa, saugos priemonių proc. yra gerokai aukštesnis nei 50.

Apie pusė Vokietijos, Belgijos ir Danijos jaunimo žino ir moka naudoti kontraceptines priemones. Lietuvos jaunimas čia lieka „uodegoje“: 7 proc.  merginų ir 10 proc. vaikinų. Bendras išvestinis vidurkis yra 22 proc.  Apibendrinant galima manyti, kad šalies seksualinio švietimo lygis nėra pakankamas, nors yra ir blogesnių.

Antsvorio problema – tik prasideda 

Pasaulinę grėsmę kelia ir paauglių antsvoris.  Deja, ši tema artimiausiais dešimtmečiais bus ypač svarstoma, nes absoliučiai daugumos neužkrečiamų ligų palydovas ar net priežastis yra antsvoris.

Tarp pasaulio šalių čia ryškiai pirmauja JAV, kur apie trečdalis trylikamečių ar penkiolikmečių turi svorio perteklių.  Pavyzdžiui,  JAV 27 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų (15-mečių grupėje) turi šią problemą.

Lietuvos vaikai kol kas yra lentelės pabaigoje. Kitais žodžiais – pas mus ši problema tik prasideda.

Mažėja sportuojančiųjų skaičius

Pažvelgus į apklausos apie elgesį duomenis,  galima pamanyti, jog ne už kalnų tas metas, kai teks ir mums juo rimtai rūpintis. Pradėkim nuo to, jog pagal fizinį aktyvumą Lietuvos jaunimas pasaulyje neišsiskiria. Jis yra mažas 11-mečių grupėje, o vėliau kiek gerėja. Tarp penkiolikmečių Lietuvos jaunimas yra apie vidurį. Tiesa, kriterijus yra gan paprastas – bent viena fizinio aktyvumo valanda (60 min.) per dieną. Tačiau žvelgiant į sportuojančių skaičius gali nustebti: pirmoje amžiaus grupėje nugalėtoja yra Airija:  31 ir 43 proc. pagal lytį, o paskutinėje (t. y. 15 metų)  pirmauja JAV: 17 ir 33 proc.

Aiškiai matyti aktyviai sportuojančių skaičiaus mažėjimas. Tą geriausiai patvirtina ir lietuvaičiai. Jie mėgsta žiūrėti televizorių. Vienuolikmečių grupėje Lietuva yra ketvirta, beveik 12 proc. viršydama pasaulio vidurkį, o 15-mečiai yra treti pagal „spoksojimą“ savaitgaliais.  Aišku, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad sėdėjimas prie televizoriaus mažina fizinį aktyvumą, greičiau jį dabar keičia kompiuteris. Tačiau kryptis- nuo sporto prie kėdės -  yra viena.

Didžiausias iki šiol mokyklinio amžiaus jaunimo tyrimas parodė, kad Lietuvos sveikatos ir švietimo sistemos turi pradėti vienytis vienam  bendram uždaviniui įgyvendinti – vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiams suformuoti. Mūsų vaikai rūko daugiausia, pradeda bandyti alkoholį anksčiausiai, pagal sėdėjimą prie visokiausių ekranų pradeda pirmauti, o pagal sportą – atsilikti. Jeigu to nepradėsime keisti dabar – paskui jokių pinigų neužteks.

Dr. Vytautas Valevičius