Daugiau saulės – daugiau SPF: kaip išsirinkti tinkamiausias odos apsaugos priemones?

Vis dažniau danguje pasirodanti saulė skatina žmones praleisti daugiau laiko gryname ore ir pasidžiaugti pamažu atkeliaujančia šiluma. Tačiau dažnas neįsivertina, jog kartu su geresniais orais susiduriame ir su didesniu kenksmingų ultravioletinių (UV) saulės spindulių kiekiu. Kokią apsaugą nuo saulės rinktis pirmaisiais šiltojo sezono mėnesiais ir kaip ją pritaikyti pagal savo odos būklę?

Reklama

SPF turi virsti kasdiene taisykle

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad saulės UV spinduliai gali nemenkai pakenkti odai, skatindami greitesnį senėjimą, raukšlių bei pigmentinių dėmių atsiradimą, tekstūros pokyčius ir didindami nudegimų bei odos vėžio riziką. Net trumpalaikis, bet dažnas saulės poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių, kadangi UV spinduliai neigiamai veikia pačias odos ląsteles ir jose esantį DNR.

„UV spinduliai skirstomi į du tipus: UVB, kurie gali sukelti nudegimus bei odos vėžį, ir UVA, kurie yra atsakingi už priešlaikinį senėjimą bei giluminę odos žalą. UVB spinduliai yra stipriausi vasarą, ypač vidurdienį, prasiskverbia tik į viršutinį odos sluoksnį, tačiau gali sukelti tiesioginius DNR pažeidimus bei įvairias odos vėžių formas.

UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą nei UVB ir sukelia ilgalaikius pažeidimus, pavyzdžiui, raukšles, pigmentines dėmes, strazdanas, taip pat ilguoju periodu padidina genetinės mutacijos riziką ir melanomos išsivystymą. UVA prasiskverbia per debesis, stiklą ir net drabužius, tad odą nuolat veikia tam tikra dalis UVA spinduliuotės“, – teigia vaistininkė.

Ji priduria, kad nuo abiejų UV spinduliuotės tipų apsaugoti gali tinkamai parinktos SPF priemonės. Vaistininkė pabrėžia, kad nors pastarąsias reikėtų naudoti visus metus, pavasarį saulės spinduliai gerokai sustiprėja, o oda po žiemos neretai būna jautresnė ir pažeidžiamesnė, todėl siekiant išvengti minėtų rizikų, labai svarbu pasirūpinti veiksminga apsauga.

Nederėtų įsigyti pirmos pasitaikiusios priemonės

Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, SPF priemones reikėtų rinktis pagal odos fototipą, kuris nurodo, kaip oda jautriai reaguos į saulės spindulius. Lietuvių oda dažniausiai yra šviesi, kartais strazdanota, neretai raudonai nudega saulėje, tampa skausminga. Turint 1 ar 2 odos fototipą, ankstyvą pavasarį rekomenduojama kasdien naudoti priemones su SPF 30, nuo gegužės iki rudens vidurio patariama rinktis stipriau veikiančias priemones su SPF 50.

„Renkantis apsaugą nuo saulės, ypač veidui, taip pat svarbu atsižvelgti į odos tipą bei būklę. Sausai odai rekomenduojama pasirinkti SPF priemones su hialurono rūgštimi, keramidais ar glicerinu – taip oda ne tik bus apsaugota, bet ir papildomai drėkinama. Riebiai arba mišriai odai geriausiai tiks matinės, porų nekemšančios SPF priemonės su niacinamidu, kuris padeda kontroliuoti sebumo perteklių. Jautriai odai patartina rinktis SPF priemones su cinko oksidu, vengti dirbtinių kvapiklių“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Kaip naudoti teisingai?

Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, visų pirma, svarbu nepamiršti SPF priemonių naudoti ne tik ant veido odos, ausų, kaklo, lūpų, bet ir ant kitų apnuogintų kūno vietų: krūtinės, rankų, plaštakų, kojų ir pan. Taip pat patariama atsižvelgti į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jei gausiai prakaituojama ar leidžiamas laikas prie vandens telkinių, pravartu rinktis vandeniui atsparią SPF priemonę, kad apsauga būtų ilgesnė ir efektyvesnė.

„SPF priemones veidui rekomenduojama naudoti kiekvieną rytą, užbaigus kasdienę veido odos priežiūros rutiną, t.y. po veido kremo, nebent veido kremo sudėtyje yra pakankamas kiekis SPF rodiklio. Apsaugai reikėtų naudoti apie 8 g priemonės ir pakartotinai tepti kas 2–3 valandas, jei būnate lauke. Reikėtų atminti ir tai, kad SPF priemonės, tepamos viena ant kitos, neveiks stipriau“, – pridūrė vaistininkė.

Ji primena, jog UV spinduliai prasiskverbia pro debesis, todėl net ir apniukusią dieną jų keliamas pavojus nesumažėja. Taip pat svarbu paminėti, kad apie 50 proc. spindulių prasiskverbia ir pro lango stiklą, todėl net ir leidžiant laiką namuose ar važiuojant automobiliu rizikuojama nudegti.