Vaikų psichikos sveikatos stiprinimui – ypatingas dėmesys

Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė su asmens ir visuomenės sveikatos specialistais aptarė vaikų sveikatos problemas, įgyvendinant Lietuvoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją Lietuvoje. Periodinė bendra šalies atsakingų ministerijų ataskaita bus nagrinėjama šį rudenį Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 64-oje sesijoje.

„Šiais metais Jungtinėse Tautose apie vaikų teisę į sveikatą kalbėsime kaip Europos Sąjungai pirmininkaujanti šalis. O tai – didžiulė atsakomybė ir garbė, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Visi vaikai, ir sveiki, ir turintys psichikos ar fizinės sveikatos problemų turi teisę gyventi pilnavertėje visuomenėje. Todėl mažiausiems mūsų šalies piliečiams kuriame draugišką sveikatos apsaugą“.

Pasak viceministrės, kiekvienas jaunosios kartos atstovas turi turėti teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą ir apsaugą, orientuotą į vaikus, gerbiančią aukščiausios kokybės principus. Vaikų ir jaunimo sveikata bei gerovė yra viena prioritetinių ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos valstybių politikos krypčių. Ji neatsiejama nuo žmogaus teisių koncepcijos, tačiau turinti specifinių „vaikų teisių“ bruožų. Vaikų sveikata visada prasideda nuo teisingo požiūrio į sveikatos puoselėjimą tik gimus vaikui, nuo vaikystės skiepijamo sveiko gyvenimo būdo.

Didelis dėmesys, įgyvendinant Lietuvoje JT Vaiko teisių konvenciją, yra skiriamas vaikų ir šeimų psichikos sveikatos stiprinimui. Ši tema yra viena prioritetinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Šioje srityje Lietuva turi kuo pasidžiaugti: įsisavinant ES lėšas Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje įsteigti regioniniai diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai. Investuota į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą: patalpų rekonstravimą, remontą ir įrengimą, sukurta pacientams ir personalui saugi ir patogi aplinka, įrengti kiemeliai, įsigyta reikiama įranga ir transportas, skirtas vykti į krizės ištikimo vietą.

„Funkcionali šeima yra visuomenės sveikatos pagrindas. Lietuva su partneriais iš dar 15-os Europos Sąjungos valstybių įgyvendino Europos Komisijos finansuotą projektą „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata padidėjusioje Europos Sąjungoje: veiksmingų politikų ir strategijų plėtra“ (CAMHEE Projektas), – akcentuoja Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Šiuo metu, ES lėšomis, yra rengiamos tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo programos trijų skirtingų grupių padidintos rizikos šeimoms – šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų serga psichikos liga, šeimoms, kuriose auga vaikas sergantis psichikos liga ir padidintos socialinės rizikos šeimoms. Kitais metais turėtų prasidėti mokymai psichikos sveikatos priežiūros centrų bei visuomenės sveikatos biurų specialistų, kurie ateityje galės dirbti su šiomis programomis.  Taip pat Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu atlikta reikšminga studija „Visuomenės psichikos sveikatos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas“, kurioje, be kitų tyrimų, daug dėmesio yra skirta vaikų psichikos sutrikimų rizikos veiksnių mokslinei analizei bei psichikos sutrikimų prevencijos krypčių nustatymui. Studiją vykdė LSMU ir VU mokslininkai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija – tarptautinė konvencija (sutartis), nustatanti civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines vaikų teises. Šiame tarptautiniame teisės akte įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t. y. vaiko interesų viršenybės principas (šio principo ištakos – 1959 m.). JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje pabrėžiama visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia. Mūsų šalyje JT Vaiko teisių konvenciją LR Seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 d. Lietuva, prisijungdama prie Konvencijos, įsipareigojo užtikrinti vaikams joje numatytas socialines, ekonomines, politines vaikų teises. Nuo 1991 m. lapkričio 25 d. yra JT Pasaulio sveikatos organizacijos narė.

Sveikatos apsaugos ministerija