Vainikinės arterijos stentuotos COVID-19 sergančiam pacientui

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriuje pacientui, sergančiam apatinės kairiojo skilvelio sienelės miokardo infarktu be ST pakilimo, atliktas vainikinių arterijų stentavimas. Po sėkmingos stentavimo procedūros paaiškėjo, kad pacientas serga ir besimptome COVID-19 liga. Bet tai medikų neišgąsdino - jie pajėgė išvengti gresiančio pavojaus užsikrėsti COVID-19 liga ir išgelbėjo paciento gyvybę.

Reklama

Stentuojamas trečią kartą

Bubiuose gyvenantis 57-erių metų Kęstutis Katauskas visą gyvenimą dirbo policijoje. Atitarnavęs 25-erius metus išėjo į užtarnautą poilsį. Sveikata žmogus nesiskundė, bet nusprendė rinktis kitą darbą ir sėdo už savivarčio vairo – vežioja smėlį, dolomitinę skaldą, žvyrą. Darbas ramesnis, bet ir anksčiau Kęstutis visą gyvenimą gyveno sveikai, nevartojo alkoholio, nerūkė, niekada viršsvorio neturėjo, tad ir pas gydytojus retai vaikščiojo.

Prieš porą metų, būdamas 55-erių, kreipėsi į Bubių ambulatorijoje dirbančią šeimos gydytoją Virginiją Kazlauskienę. Gydytoja paskyrė širdies patikrą pagal profilaktinę širdies ir kraujagyslių ligų programą ir išrašė siuntimą pas kardiologą.

„Užsiregistravau pas Respublikinės Šiaulių Ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologę Rūtą Snikytę ir tuo labai džiaugiuosi“, - sakė K. Katauskas, įsitikinęs, kad dėmesingos gydytojos dėka jam, niekuo nesiskundžiančiam, buvo diagnozuota pažengusi širdies arterijų liga.

Gydytojos įtarimai pasitvirtino, intervenciniam kardiologui Vyteniui Tamakauskui atlikus diagnostinę vainikinių arterijų angiografiją, kurios metu buvo nustatyta, kad aterosklerozės pažeistos net dvi vainikinės arterijos. Pagrindinę arteriją, priekinę tarpskilvelinę šaką, susiaurėjusią net 98 proc., gydytojas stentavo tos pačios procedūros metu, o antrąjį vainikinės arterijos stentavimo etapą nusprendė atlikti po mėnesio. Tada stentas, pasak Kęstučio, sudėtingos procedūros metu buvo įvestas į kairiosios vainikinės arterijos kamieną, taip buvo išvengta chirurginio širdies gydymo.

Beveik po metų po antrosios stentavimo procedūros K. Katauskas užsiregistravo pas kardiologę konsultacijai. Deja, šalyje buvo paskelbtas karantinas ir vizitą pas kardiologę vis atidėdavo.

Ligos požymių nejautė

„Ruošiausi į darbą, bet pradėjo spausti krūtinę. Išsigandau, nes jaučiausi blogai, ir žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą“, - prisimena žmogus nelemtą rytą, kuris jam galėjo būti ir labai lemtingas. Juolab, kad tokio pat amžiaus kaip jis, būdamas 57-erių metų, dėl širdies sutrikimo mirė jo tėvas. Neabejoja Kęstutis, paveldėjęs ligą, nes jis, kaip ir tėvas, gyveno nejausdamas jokių ligos požymių, jokių sveikatos problemų.

„Tik gydytojams turiu dėkoti už dėmesingumą, kad pastebėjo ligą, ir didelį profesionalumą, kad išgelbėjo“, - sako ligoninės pacientas, kuriam likimas, lėmė nejausti ir kitos pavojingos ligos – COVID-19, kuri buvo nustatyta patikros metu ligoninėje.

„Keisčiausia tai, kad darbe vienintelis laikiausi saugos taisyklių nuo koronaviruso, nuolat ploviau rankas, naudojau dezinfektantus“, - pasakoja Kęstutis.

Bet higiena neapsaugojo nuo klastingo viruso. Greitosios pagalbos automobiliu atvežtam į ligoninę buvo pamatuota temperatūra – ji buvo normali, 36,6 C. Tada paimtas tepinėlis iš nosiaryklės, atlikti kiti reikiami tyrimai ir jis nuvežtas į operacinę, nes delsti jau nebuvo galima.

Vainikinių arterijų stentavimo procedūrą atliko intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas ir operacinės slaugytojos Vilma Jonaitienė ir Vida Vaitekūnaitė. Tuoj po procedūros pacientas pasijuto geriau ir buvo nuvežtas į palatą.

Saviizoliacijoje – gydytojų dėmesys

Nepamirštamas Kęstučiui Katauskui šeštadienio rytas po operacijos. Atėjęs vizituoti gydytojas pasidžiaugė, kad pacientas jaučiasi gerai, tik sakė, kad iki antradienio reikės pabūti ligoninėje. Bet po kelių minučių gydytojas sugrįžo kitokios nuomonės ir paaiškino, kad jam diagnozuota COVID-19 liga ir šiandien reikės išvykti saviizoliacijai. Buvo pasiūlyta ir saviizoliacijos vieta, bet Kęstutis nusprendė važiuoti namo, kur sąlygos izoliuotis tinkamos.

Žinia pribloškė ne tik medikus, bet ir patį Kęstutį. Iki šiol jis nesupranta, nuo ko galėjo užsikrėsti, nes niekas jo aplinkoje nesirgo. Dabar galvoja, kad gal kažkas, kaip ir jis, sirgo besimptome forma. Be to bendrauti tenka su daugeliu žmonių, todėl išsiaiškinti sunku.

Būnant saviizoliacijoje pacientui kasdien skambino šeimos gydytoja ir klausė kaip jaučiasi dėl COVID-19 ligos. Skambino ir ligoninės kardiologė bei klausė, kaip jaučiasi dėl širdies. K. Katauskas jautėsi gerai, daug geriau, nei prieš procedūrą, buvo įsigijęs visus reikalingus vaistus ir juos reguliariai vartojo. Beveik mėnesį prabuvęs saviizoliacijoje ir sulaukęs dviejų neigiamų COVID-19 tyrimo atsakymų, grįžo į gyvenimą, kokį ir įpratęs gyventi: sėdo prie didžiulio savivarčio automobilio vairo.

Kardiologai gelbėjo ūminėmis širdies ligomis sergančius ligonius

Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, žmonės sirgo ne tik COVID-19 liga. Pasak Intervencinės angiologijos skyriaus kardiologo Vytenio Tamakausko, nepaisant bet kokio dėl COVID-19 galimo užkrato kylančio pavojaus, ligoninės Intervencinės angiologijos skyriaus medikai 24 valandas per parą gelbėjo ir tebegelbėja Šiaulių miesto ir regiono gyventojus nuo ūminio miokardo infarkto ar insulto.

Miokardo infarktas yra viena klastingiausių ir pavojingiausiu širdies ligų. Pasak kardiologo, tai yra viena pagrindiniu mirties priežasčių Lietuvoje ir Pasaulyje. Miokardo infarktą sukelia kritinis vainikinės arterijos susiaurėjimas ar jos užsikimšimas. Laiku nenustačius ligos ir neatlikus intervencinio gydymo, neatstačius širdies kraujotakos, didelė tikimybė, kad pacientas mirs. Jei pacientas kreipiasi laiku ir po taikyto intervencinio gydymo sąžiningai vartoja skiriamus vaistus, ilgainiui gali nelikti jokių ligos simptomų ir pasekmių. Tačiau laiku nesikreipus ir nepritaikius intervencinio gydymo, dauguma miršta, o išgyvenusiems ilgalaikė prognozė yra bloga, nes tenka gyventi su įvairaus laipsnio širdies nepakankamumo simptomais.

Karantino laikotarpiu Širdies ir kraujagyslių centro darbas neapsiribojo vainikinių arterijų angiografija ar gydomosiomis vainikinių arterijų procedūromis.

„Mes teikėme ir skubias intervencinės radiologijos ir elektrofiziologijos paslaugas. Per karantino laikotarpį buvo atliktos 743 intervencinės procedūros. Šį skaičių sudaro vainikinių arterijų diagnostinės ir gydomosios procedūros, intervencinis insultų gydymas, kaklo kraujagyslių angioplastika ir stentavimas, elektrokardiostimuliatorių implantavimas. Karantino laikotarpiu mes atlikome tik 35 procentais mažiau procedūrų, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu“, - sako intervencinis kardiologas V. Tamakauskas.

Medikai nepaisė karantino įtampos

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė teigia, kad karantino metu ligoninės kardiologai buvo susitelkę ir nusiteikę darbui. Rizikos grupės vyresnieji kolegos liko namuose, na o likę gydytojai ir slaugytojai dirbo pamainomis, nepaisydami karantino įtampos ir nežinios, nebuvo nei vieno atsisakiusio vykdyti savo pareigas. Visi laikėsi griežtų asmens apsaugos priemonių taikymo taisyklių, tad ir patekus COVID-19 liga sergančiam pacientui, niekas neužsikrėtė, o ir pagalbą suteikta laiku.

„Nelengvas buvo laikas, dabar jau savotiškai pripratome ir įgudome saugotis ir saugoti pacientus. Paciento nuoširdi padėka mums tikrai svarbi, džiaugiamės jo gera savijauta ir linkime geros sveikatos. O dabar laukia nauji iššūkiai- atnaujiname planinį kardiologų darbą, kad kuo daugiau žmonių būtų ištirti ir pagydyti dar iki ištinkant miokardo infarktui“,- džiaugiasi gydytoja N. Kupstytė-Krištapoinė, prisimindama, jog karantino pradžioje teko priiminėti gydymo taktikos sprendimų algoritmus, kai jų dar nebuvo pateikusi net Europos kardiologų draugija.

Širdies ir kraujagyslių centro darbas niekada nesustoja. Karantino laikotarpiu buvo sustabdytos tik tos konsultacijos ir procedūros, kurių neatlikus nekilo pavojus pacientų sveikatai ar gyvybei. Visą karantino laikotarpį, medikams ir pacientams naudojant visas apsaugos priemones, buvo užtikrinama nuolatinė pagalba ūminiu miokardo infarktu, insultu, širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams, o taip pat pacientams, kuriems staiga sutriko širdies ritmas.

Siaučiant koronavirusui, vidinis nerimas, kad pacientas gali sirgti COVID-19. Tačiau medikai visada taiko visus aukščiausius standartus atitinkančias personalo apsaugos priemones ir laikosi higienos normų, todėl tikimybė užsikrėsti yra artima nuliui. Juolab, kad darbe kasdien galima susidurti ir su kitomis pavojingomis ligomis: ŽIV, hepatitu C ir kitomis infekcijomis ar virusais, todėl personalas turi patirties, visada naudoja visas įmanomas apsaugos priemones kasdieniame darbe ir užkrato išvengia.