Vaisingumo laikrodžio stabdymas

T. Wilson laikrodis pradėjo tiksėti 2008 metais, kai jai sukako 36 metai. Jau septynetą metų ji buvo išsiskyrusi, o būnant chirurgijos rezidente, vargiai užteko laiko miegui, nekalbant jau apie pasimatymus. Bet nykstančio jos vaisingumo nedomino nėštumo atidėliojimo priežastys. Suvokusi galimybę niekada netapti motina, Wilson išsigando.

 Ji norėjo išsaugoti vaisingumą, bet jai nepatiko dabartinės technologijos siūlomi būdai. Šiuo atveju tūkstančiai moterų visame pasaulyje paprastai renkasi kiaušinėlių užšaldymą, bet Wilson nedžiugino hormonų injekcijų perspektyva, aukšta kaina

ir ilgas nedarbingumas. Tada ji pasikonsultavo su Shermanu Silberiu, gydytoju iš Sent Luiso, kuris pasiūlė jai padėti į banką vieną kiaušidę.

Tai labai eksperimentinė galimybė. Kol kas ji buvo sėkminga tik labai mažam skaičiui moterų, kurių vaisingumą sunaikino liga, pavyzdžiui, vėžys. Bet nevaisingumo klinikos, įskaitant Silberio, pradeda siūlyti šią procedūrą sveikoms moterims, kurios, kaip Wilson, nori apsidrausti savo vaisingumą.

Šios technologijos taikymas sveikoms moterims labai kontroversiškas, nes ji dar labai mažai bandyta, bet tai gali būti patraukli galimybė. Kadangi šis būdas žada patikimesnį moters vaisingo amžiaus pratęsimą, kiaušidžių audinio išsaugojimas galėtų išpildyti kontraceptinių tablečių pažadą: suteikti moterims laisvę nuspręsti kada ir ar išvis imtis motinystės. Tačiau tai yra tik dalis galimybių. Naujoji technologija gali sukelti moterų senėjimo būdo revoliuciją.

Vadinti kontraceptines tablete revoliucinėmis yra įsigalėjusi klišė. Nuo 1970 iki 2006, vidutinis moterų, susilaukiančių pirmagimio amžius JAV pailgėjo nuo 21,4 iki 25 metų, o moterų, pirmojo vaiko susilaukiančių po 35-ojo gimtadienio, padaugėjo beveik aštuonis kartus. Tokia tendencija pastebima Europoje, Azijoje ir daugelyje išsivysčiusių šalių (žr. grafiką). Kadangi galėjo siekti aukštesnio išsilavinimo ir, prieš sukurdamos šeimą, skirti daugiau laiko karjerai, dirbančių moterys smarkiai padaugėjo, ypač profesijose, anksčiau dominuotose vyrų, kaip mokslas ir medicina.

Laikrodžio stabdymas

1960 pasirodžius kontraceptinėms tabletėms, daugelyje šalių moterys pradėjo vaikų susilaukti vis vėliau. Tai sutapo su moterų gausėjimu aukštajame moksle ir darbo rinkoje.

VIDUTINIS MOTERS PIRMOJO GIMDYMO AMŽIUS

Bet kartu su šiaip privalumais, atsirado ir slegiantis tiksinčio biologinio laikrodžio pojūtis. Dešimtajame dešimtmetyje vaisingumo gydytojai prabilo apie nevaisingumo epidemiją: dabar, manoma, pasaulyje maždaug 10 % porų negali per metus pradėti vaiko.

Laiko pirkimas

Maždaug trečdaliui porų ši problema kyla dėl

natūralaus moters vaisingumo sumažėjimo. Naujagimė mergaitė turi apie 300 000 nesubrendusių kiaušinėlių, kitaip – ovocitų, kiekvienoje kiaušidėje. Buvo manoma, kad tai visi kiaušinėliai, kuriuos moteris turės. Nors ši dogma buvo pakeista vasarį (žr. skyrelį „Kiaušidžių bankas“ straipsnio apačioje), neabejojama, kad kiaušinėlių rezervai, bėgant laikui menksta. Tai reiškia, kad vidutinei moteriai nuo 25 iki 40 metų šansas pastoti sumažėja 5 kartus.

Aštuntajame dešimtmetyje vaisingumo procedūros, pavyzdžiui, kiaušinėlių užšaldymas, atsirado, siekiant pakelti viršutinę nėštumo amžiaus ribą. Bet šis būdas turi savo kabliukų. Jei Wilson norėtų pasinaudoti šiuo būdu, jai reikėtų dvi savaites naudoti hormonines tabletes ir injekcijas, bei dažnas ultragarso procedūras bręstančių kiaušinėlių stebėjimui – toks režimas gali sukelti nuotaikos kitimus ir nesiderino su įtemptu jos darbo grafiku. Ir po kiekvieno tokio brangaus, ilgo hormoninio ciklo būtų gaunama tik maždaug 12 kiaušinėlių.

Tuo tarpu po trumpos laparoskopinės operacijos išsaugojus kiaušidės audinio, teoriškai galima išsaugoti tūkstančius kiaušinėlių.

Silberis paaiškino Wilson, kad jis atliktų tris mažus pjūvius pilvo apačioje. Užtruktų apie 15 minučių pašalinti didžiąją jos dešinės kiaušidės dalį. Tada laboratorijoje jis padalintų kupiną kiaušinėlių išorinį sluoksnį į pustuzinį juostelių, įmerktų į skystį, panašų į antifrizą ir išsaugotų juos konteineryje su skystu azotu (MHR, vol 18, p 57).

Kai Wilson bus pasirengusi susilaukti kūdikio, Silberis jai implantuotų atitirpintą kiaušidės audinį ant likusios kiaušidės. Jei viskas vyktų gerai, po keleto mėnesių subręstų santykinai jauni kiaušinėliai ir būtų galima pastoti natūraliai.

Wilson turėjo pinigų operacijai ir užšaldymui – apie 7000 JAV dolerių – tad praėjus dvejiems mėnesiams po 37-ojo gimtadienio jai buvo atlikta operacija. Turėdama audinius šaldiklyje, Wilson sako, „iš esmės sustabdžiau laiką“.

Bent jau taip žadama. Technologija dar yra savo ankstyviausioje stadijoje. Nuo 2004 metų, iš užšaldytų kiaušidžių gimė dar tik 19 kūdikių, trys iš jų tai pačiai moteriai. Visi gimė moterims, kurios neturėjo jokio kito šanso dėl vėžio (Annals of Medicine, vol 43, p 437).

Ši technika iš pradžių tam ir buvo kuriama. Chemoterapija ar švitinimas gali sunaikinti moters reprodukcinius organus. Bet jeigu jai dar nėra mėnesinių, neina gauti ir užšaldyti kiaušinėlių. Tad užuot palikę mergaites nevaisingas, tyrėjai pabandė sukurti būdą, išsaugojantį visą kiaušinėlių gaminimo aparatą.

Dėl sparčiai vystomo kriomokslo ir transplantologijos, tai pavyko. Pirmasis vaikas gimė 2004 metais 32 metų amžiaus belgei, kuri užšaldė savo kiaušidžių audinį prieš pradėdama gydytis chemoterapija ir švitinimu nuo Hodžkino limfomos. Jacquesas Donnezas, Katalikiškojo Leveno universiteto Belgijoje chirurgas, reimplantavo šešerių metų senumo audinį ir per metus moteris pastojo natūraliai (The Lancet, vol 364, p 1405). Dar 10 kūdikių susilaukta trijose klinikose – Donnezo, Silberio ir Kopenhagos universitetinės ligoninės vaisingumo klinikoje Danijoje, vadovaujamoje reprodukcinės fiziologijos profesoriaus Clauso Anderseno – ir kitose Europos klinikose. Donnezas ir Andersenas sukaupė po daugiau nei 500 moterų audinius, Silberis – 68. Dauguma iš kiaušidžių

audinių paimta iš sergančių vėžiu mergaičių, kurioms jų nereikės dešimtmetį ar ilgiau.

Tai kelia rimtą problemą. Kadangi eksperimentinė populiacija tokia maža, bet kokios išvados turi būti ekstrapoliuojamos iš nedaug kūdikių. Donnezas sako, kad jo ir Anderseno klinikoje nėštumo sėkmės atvejų yra apie 30 nuošimčių, panašiai, kaip ir daug geriau ištyrinėtose kiaušinėlių užšaldymo ir apvaisinimo in vitro procedūrose. Tačiau jis įspėja, kad šis tvirtinimas remiasi gana mažu bandymų skaičiumi.

Šis duomenų trūkumas yra pagrindinis barjeras, trukdantis pasiūlyti technologiją sveikoms moterims. Išgyvenusioms vėžį, kiaušidžių audinio užšaldymas dažnai buvo vienintelis būdas vėliau pastoti, tad nesėkmės rizika buvo suprantama. Tuo tarpu moterims, galinčioms pastoti natūraliai, nėštumo atidėjimas ir pasitikėjimas transplantu atrodo daug rizikingesnis. Tad medicininė bendruomenė pasisako prieš pasirenkamą kiaušidžių išsaugojimą.

Wilson įspėjimai nepaveikė. „Kokį pasirinkimą dar turėjau?“ sako ji. „Kažkas turi būti pirmas, peržengęs normos ribas.“

Bet kuri sveika moteris, išsauganti kiaušidžių audinius, lošia. Pirmiausia, chirurgijos rizika, iš jų ne menkiausios – sužalojimo ir infekcijos. Dėl blogos reakcijos į anestetikus, savaitę Wilson skaudėjo ir pykino.

Tačiau svarbiau tai, kad neaišku, kiek kiaušidžių audiniai pažeidžiami juos šaldant, tad nežinia, ar ilgai atšildytos kiaušidės gamins kiaušinėlius ir hormonus. Anderseno tyrimas rodo, kad tai gali tęstis penketą metų (Reproductive Biomedicine Online, spausdinama).

Bet tikriausiai didžiausias klausimas yra ar apvaisintuosius kiaušinėlius pagamino įsodintasis audinys ar kiaušidės, kurios nepaisant nieko, tebefunkcionavo.

Tai yra pagrindinis klausimas, kurį Mary Zelinski, Oregono nacionalinio primatų tyrimo centro Beavertone asocijuotoji mokslininkė su kolegomis bando išsiaiškinti darbe su rezus beždžionėmis. Šių gyvūnų mėnesinių ciklas panašus į moterų. Zelinski pašalino beždžionių kiaušides, jas užšaldė ir tada transplantavo po gyvūno rankos arba pilvo oda. Taip ji galėjo būti tikra, kad visi kiaušinėliai atsirado iš transplanto, o ne iš gal vis dar tebefunkcionuojančių kiaušidžių. Zelinski sako, kad iki šiol rezultatai buvo daug žadantys.

Tačiau be veikimo, Zelinski nerimauja ir dėl ilgalaikių taip gimusių kūdikių sveikatos duomenų stygiaus. Jos nerimas nėra nepagrįstas. Pavyzdžiui, 2010 metų 2,4 milijonų gimimų tyrimas parodė, kad kūdikiai, pradėti in vitro, labiau linkę vaikystėje susirgti vėžiu. Neaišku, ar šis skirtumas atsiranda dėl pačios procedūros ar tai tėvų nevaisingumo pasekmė (Pediatrics, vol 126, p 270).

Kadangi beždžionių gyvenimo ciklas trumpesnis, Zelinski darbas galėtų nušviesti šį klausimą. „Būčiau labiau užtikrinta tuo, jei pamatyčiau, kaip beždžionės suauga ir pamatyčiau, kad jos susilaukia savo normalių vaikų“, – sako ji.

Nepaisydami šių kliuvinių, vaisingumo tyrėjai iš viso pasaulio jau pramynė takus prie chirurgų, atlikusių procedūrą, durų. Andersenas gauna tiek daug paklausimų, kad pradėjo organizuoti mokymus iškart šešiems ar aštuoniems lankytojams. Kol kas jis išmokė mažiausiai 50 tyrėjų iš įvairių kraštų, tarp jų Jordano, Brazilijos, Singapūro ir Nyderlandų. Šie lankytojai nori pasiūlyti

technologiją sveikoms moterims.

Silberio, atlikusio procedūrą septynioms taip pasirinkusioms moterims, tarp kurių ir Wilson, nestebina jų entuziazmas. „Procedūra yra nežalinga,“ tvirtina jis. Iš tiesų, kiaušidžių audinio išsaugojimas, be nėštumo atidėjimo, gali turėti ir daug daugiau privalumų. Ši technika siūlo stulbinančią menopauzės panaikinimo galimybę.

Nepaisant kontroversijos dėl kiaušidžių transplantų reprodukcinio potencialo, neabejojama, kad procedūra atstato hormonų aktyvumą. Tai buvo aišku iš pirmojo sėkmingo užšaldytų kiaušidžių transplantavimo, atlikto, siekiant atgaivinti 29-metės moters hormonų gamybą, kuriai pasireiškė ankstyva menopauzė dėl abiejų kiaušidžių pašalinimo. Ji susirado gydytoją, kuris reimplantavo jos užšaldytus audinius ir po hormoninio gydymo jai prasidėjo mėnesinės (The New England Journal of Medicine, vol 342, p 1919). Jai, kaip ir beveik visoms moterims, kurioms buvo atlikta transplantacija, per šešis mėnesius pradėjo gamintis savi hormonai.

Tai atveria intriguojančią galimybę moterims, kurių kiaušidės nustojo funkcionuoti dėl amžiaus. Transplantacija galėtų būti atliekama prasidėjus menopauzės simptomams, ir, jei reikia, pridedant atitirpintų audinio juostelių kas keletą metų. Tai panaikintų menopauzinį nuotaikos nepastovumą, karščio bangas ir nemigą. Dar svarbiau, natūralių hormonų gamybos pratęsimas 10 ar 20 metų, atidėtų ar netgi užkirstų kelią osteoporozei – kaulų silpnėjimui ir demineralizacijai, būdingai vyresnėms moterims dėl estrogeno trūkumo. Su išsaugotu kiaušidžių audiniu moterys galėtų atidėti menopauzę toli po savo 50-ojo gimtadienio ar net iki septintojo dešimtmečio pradžios.

Tačiau niekas neprognozuoja staigaus vyresnių moterų pagausėjimo, lyginant su tuo, kas įmanoma dabar su pagalbinėmis technologijomis. „Moterys jau dabar atideda vaikų auginimą iki ketvirto dešimtmečio pabaigos ar penktojo vidurio, kol supranta norinčios kūdikio“, – sako Silberis. „Nemanau, kad jos bandytų atidėti dar toliau.“ Tačiau, pastebi jis, kiaušidžių užšaldymo technika pasiūlys didesnę sėkmės tikimybę.

Tačiau amžiaus klausimas gali būti nevienareikšmis. Viena iš labiausiai stebinančių šios technologijos pasekmių gali būti, kad vis daugiau moterų, išlaisvintos iš visuomenės „naudok arba prarask“ spaudimo, gali rinktis visai neturėti vaikų. „Tai galėtų suteikti moterims labai daug gražaus laiko apmąstymams: „Ar to iš tiesų noriu?“, – sako Beth Burkstrand-Reid, teisės profesorė iš Nebraskos universiteto Linkolne, besispecializuojanti reprodukcinėse technologijose.

Neabejojama, kad procedūra greitai pasklis ir už gydančių vėžį pasaulio ribų. Netgi daugelis skeptikų sako, kad, jei technologija įrodytų esanti patikima, o moterys būtų visapusiškai informuojamos apie pavojus ir pranašumus, jų kritinė nuomonė susilpnėtų.

Apvaisinimas in vitroiš pradžių irgi buvo sutiktas skeptiškai, pažymi Nanette Elster iš Spence & Elster vaisingumo teisės praktikos biuro Čikagoje. Bet kai buvo sėkmingai išnešioti 4 milijonai naujagimių, „kūdikio iš mėgintuvėlio“ stigma išnyko. Taip pat pamažu bus priimti ir kiaušidžių audinio transplantai, mano ji. „Jei būtų daugiau tai darančių, būtų mažiau abejonių dėl darymo.“

Kol kas šis pirmeivių vaidmuo paliktas tokioms moterims, kaip Wilson. Po keturių metų nuo operacijos ji ištekėjo, ir nuo tada pora išbandė visus įmanomus būdus pastoti. Bet sausio pabaigoje testas buvo neigiamas. „Tai gniuždo“, – sako ji.

Jei dirbtinis apvaisinimas nepavyks, ji planuoja reimplantuoti savo išsaugotą kiaušidžių audinį. „Guodžia žinojimas, kad

dar turiu šiek tiek jaunesnių kiaušinėlių“, – sako Wilson.

Tuo tarpu nėštumų iš užšaldytų kiaušidžių audinio daugėja: Donnezo klinikoje šią vasarą turėtų būti 20.

Kiaušidžių bankas

Kiek iš tiesų žinome apie moterų vaisingumą? Nesenas tyrimas labai išryškino šį klausimą.

Buvo manoma, kad mergaitės gimsta su visais kiaušinėliais, kuriuos kada nors turės. Bet vasarį tyrėjai iš Masačiusetso pagrindinės ligoninės Bostone, šešių moterų nuo 22 iki 33 metų amžiaus kiaušidėse atrado naują kamieninių ląstelių rūšį. Šios ląstelės gamino kiaušinėlius.

Tyrėjai dar nežino, ar šie kiaušinėliai gali išsivystyti į kūdikį, o žmogaus embrionų tyrimą apibrėžiantys įstatymai dar ilgam gali sulaikyti nuo atsakymo radimo. Tačiau tai nesustabdė spekuliacijų plitimo, kaip naujasis atradimas gali paveikti reprodukcijos pagalbines technologijas.

Naudodami labiausiai paplitusią procedūrą, gydytojai gauna maždaug tuziną subrendusių kiaušinėlių apvaisinimui laboratorijoje. Jeigu kamieninių ląstelių būdas pasitvirtins, teoriškai jie galės gauti neribotai daug kiaušinėlių. Jei ne, yra kitas būdas pagausinti kiaušinėlių tiekimą, užšaldant kiaušidžių audinį (žr. pagrindinį tekstą).

Virginia Hughes. New Scientist, № 2860

 www.technologijos.lt