Vaistai, dažniausiai sukeliantys alergines reakcijas

Tie, kurie vasarą prakentėjo dėl alergijos įvairioms žiedadulkėms, jau gali lengviau atsipūsti. Alerginio rinito sezonas baigėsi. Atėjo kitas sezonas - peršalimo ligų. Sezonas, kai apskritai medikamentų vartojama daugiau. Ne paslaptis, kad ir patys vaistai dažnai gali sukelti alergines reakcijas. Tačiau tam tikri vaistai alergijas sukelia dažniau nei visi kiti. Tad kokie tie vaistai, nuo kurių dažniausiai pasireiškia alerginės reakcijos?

Reklama

Antibiotikai

Maždaug vienas žmogus iš 15 turi alergiją antibiotikams. Ypač penicilinų ir cefalosporinų grupės antibiotikams.

Populiariausi penicilino grupės antibiotikai yra benzilpenicilinas, oksacilinas, ampicilinas, amoksicilinas, meticilinas. Cefalosporinų grupės atstovai: cefaleksinas, cefazolinas, cefuroksimas.

Antibiotikams alergiškiems žmonėms dažniausiai pasireiškia lengvos ar vidutinio sunkumo alerginės reakcijos. Pavyzdžiui, odos paraudimas, niežulys, dilgėlinė. Taip pat kosulys, kvėpavimo takų paburkimas. Šias lengvo ar vidutinio sunkumo alergines reakcijas įveikia antihistamininiai preparatai.

Tačiau gali pasireikšti ir sunkios alerginės reakcijos – dusulys, stiprus kvėpavimo takų paburkimas su pasunkėjusiu kvėpavimu, anafilaksinis šokas. Anafilaksinis šokas dėl antibiotikų pasireiškia 1-5 žmonėms iš 10 tūkst. Šią sunkią organizmo alerginę reakciją galima atpažinti iš itin dažno širdies plakimo, labai pasunkėjusio kvėpavimo (dėl paburkusių kvėpavimo takų), staigaus kraujospūdžio kritimo, galiausiai - sąmonės netekimo. Esant šiai pavojingai gyvybei būklei, būtina skubioji medicinos pagalba.

Nėra nustatyta, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto alergija tam tikrai antibiotikų grupei, o kai kuriems ne, tačiau alergija pasireiškia tada, kai žmogaus imuninė sistema „atpažįsta“ vaistą kaip organizmui žalingą medžiagą. Tuomet pradedami gaminti imunoglobulinai E – antikūnai, kovojantis su alergenu, šiuo atveju - tam tikru antibiotiku. Įvairios imuninės ląstelės sukelia aibės chemikalų išsiskyrimą žmogaus organizme. Dėl to atsiranda vienokios ar kitokios alerginės reakcijos.

Dažniausiai nustatomos alerginės reakcijos penicilinui ir panašios cheminės struktūros antibiotikams. Dėl to žmogus negali gydytis šiais sąlyginai nebrangiais antibiotikais. Sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis, kurias gydo penicilino grupės antibiotikai, alergiškas žmogus turi vartoti naujesnės kartos, o dažnai ir brangesnius antibiotikus.

Įdomu tai, kad iki šiol buvo šventai tikima, jog alergija penicilinui lydi žmogų visą gyvenimą. Vis dėlto neperseniausiai Mayo klinikos (JAV) alergologai, atlikę tyrimą, nustatė, jog daliai žmonių alergija penicilinui per tam tikrą laiką tiesiog praeina. Taigi žmogus vėl gali būti gydomas sąlyginai pigiais bei mažiau šalutinių poveikių turinčiais penicilino grupės antibiotikais.

Kiti antiinfekciniai vaistai, nuo kurių dažnai išsivysto alerginės reakcijos: sulfonamidai, vaistai nuo tuberkuliozės, grizeovulfinas, nitrofurano klasės antibiotikai.

Aspirinas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Tai dar viena vaistų grupė, dažnai sukelianti alergines reakcijas. Jei žmogus alergiškas aspirinui, dažnai jis esti alergiškas ir kitiems nesteroidiniams priešuždegiminiams vaistams. Pavyzdžiui, ibuprofenui, naproksenui, diklofenakui ir kt. Todėl visus šios grupės vaistus reikia vartoti atsargiai ir neužmiršti, kad kai kurie jų gali įeiti į sudėtinius vaistus peršalimui, skausmui malšinti. Be to, yra dviejų dozuočių aspirinas – temperatūrai ir vidutinio stiprumo skausmui bei kraujui skystinti kardiovaskulinių ligų profilaktikai.

Alergija aspirinui ir kitiems NVNU dažniausiai pasireiškia taip pat lengvais arba vidutinio sunkumo simptomais: niežtinti oda, dilgėlinė, bėganti nosis, paraudusios akys, dilgčiojimas lūpose, liežuvyje, kvėpavimo takuose, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas. Labai retais atvejais –anafilaksinis šokas. Alerginė reakcija pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaisto vartojimo. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog alergijai aspirinui ir NVNU didesnį polinkį turi sergantys astma, lėtiniu sinusitu, lėtine dilgėline, turintys nosies polipų. Šiais atvejais būtinas ypatingas atsargumas. Pasireiškus alergijai aspirinui ar kitiems NVNU, dažniausiai lieka vienintelis vaistas nuo skausmo ir uždegimo – paracetamolis. Jis alergiškam žmogui gali būti saugiausias.

Antikonvulsantai

Tai vaistai, skiriami esant traukuliams epilepsijos metu, tačiau kartu gali būti paskiriami kaip papildoma gydomoji priemonė esant neuropatijoms, neuralgijoms, distrofijai, bipoliniamafektiniam sutrikimui ir t.t.Šiems vaistams gali pasireikšti alerginė reakcija arba būklė, vadinama antikonvulsantų hiperjautrumo sindromu. Sindromas pasireiškia pacientui vartojant antikonvulsantus. Dažniausiai simptomai esti tokie, kaip karščiavimas, bėrimas, odos niežėjimas. Gali sutrikti įvairių organų veikla, išsivystyti hepatitas. Sindromą dažniausiai sukelia fenitoinas, taip pat karbamazepinas, lamotriginas. Retais atvejais toks organizmo jautrumas gali baigtis mirtimi. Pastebėta, kad pacientams, alergiškiems konvulsantams, prieš tai galėjo būti pasireiškusi alergija ir kitiems vaistams. Pavyzdžiui, sulfonamidams, alopurinoliui, piroksikamui ar kitiems NVNU. Nuo pirmojo vaisto pavartojimo iki hiperjautrumo sindromo požymių gali praeiti dvi savaitės, o kartais net trys mėnesiai.

Lengvesniais atvejais pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, dilgėlinė, eritema, dermatitas.

Insulinas ir jo analogai

Alerginės reakcijos insulinui pastebėtos dar 1922 metais, kai jis buvo pradėtas taikyti gydymo tikslams medicinoje, sergantiesiems pirmojo tipo diabetu. Pirmiesiems insulino preparatams tais laikais buvo alergiški net pusė vaistą vartojusiųjų. Alergiški jie būdavo arba insulinui, arba konservantams, esantiems vaisto sudėtyje.

Iki pat 1970-ųjų diabetu sergantiems pacientams buvo taikoma galvijų insulino terapija. Galvijų insulinas gerokai skyrėsi nuo žmogaus insulino. Taigi alerginių reakcijų pasitaikydavo tikrai nemažai.

Nors šiais laikais insulino preparatų gamyba gerokai patobulėjo, yra ir įvairių rūšių insulino analogų ir įvairios veikimo trukmės vaistų, alerginių reakcijų šie preparatai vis dar sukelia.

Kaip ir kitų alerginių reakcijų, čia mechanizmas toks pats: žmogaus imunitetas insuliną ar jo analogus identifikuoja kaip grėsmingą svetimkūnį ir suskumba veikti prieš jį. Dėl to žmogus kenčia alergines reakcijas ir turi rinktis kitą preparatą. Vietinio pobūdžio reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje, niežulys, dilgčiojimas. Kai kada šie pojūčiai gali išplisti ir į kitas kūno vietas. Šios reakcijos retesnės vartojant didelio išgryninimo insulinus. Bendra alerginė organizmo reakcija į insulino preparatą gali apimti šiuos simptomus: poodinių mazgelių susidarymą, limfmazgių padidėjimą, artralgiją, angioedemą, hipotenziją, anafilaksinį šoką. Kadangi insulino preparatų įvairovė šiais laikais didelė, dažniausiai pakanka vieną insulino preparatą pakeisti kitu. Tokiu, kuriam žmogus nėra alergiškas.

Be to, kaip jau minėjome prieš tai, gali pasireikšti alergija ne tik pačiai veikliajai medžiagai, bet ir stabilizatoriams, konservantams. Jie taip pat būna skirtingi skirtinguose preparatuose, tad pirmas dalykas, ką turi padaryti sergantysis diabetu, - informuoti savo gydytoją apie susiklosčiusią situaciją ir kartu rasti šiuo atveju optimalų sprendimą.

Na ir galiausiaibemaž bet kuris vaistas kam nors gali sukelti alerginę reakciją. Pastebėję alerginę reakciją nuo tam tikro vaisto, informuokite savo gydytoją arba vaistininką, kad būtų sprendžiama dėl tolesnio vaisto vartojimo ar alternatyvų.

Šaltiniai:

https://www.worldallergy.org/professional/allergic_diseases_center/drugallergy/

https://www.webmd.com/allergies/guide/penicillin-allergy-topic-overview

https://www.uptodate.com/contents/nsaids-including-aspirin-allergic-and-pseudoallergic-reactions

https://www.medscape.com/viewarticle/564608

https://blog.joslin.org/2013/10/insulin-allergies/