Vaistai nėra ta prekė, kurią galima pirkti bet kaip ir bet kur

Jau nuo poryt grįžtant iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir pan. – bus galima įvežti, parsivežti, taip pat ir parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. Naudos iš naujos tvarkos tikimasi dvejopos: mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos, taip pat rinkoje sumažėjusio sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekio.

Reklama

Pagal nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį (su tam tikromis išimtimis). Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti bus galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui reikia didesnio vaistų kiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą ir pažymos galiojimo laikotarpis turės būti nepasibaigęs. Tuo tarpu į kitą valstybę individualioms reikmėms galima išvežti ir siųsti paštu tiek vaistų, kiek yra nusistačiusi ta valstybė.

Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau

„Kasmet atliekame dešimtis planinių ir tikslinių farmacinės veiklos patikrinimų. Į Vaistų kontrolės laboratoriją siunčiame ištirti įtarimų keliančių vaistinių preparatų bandinius, nagrinėjame įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus. Tai dalis mūsų tarnybos veiklos, kuria stengiamės užtikrinti, kad Lietuvos žmones pasiektų tik kokybiški ir saugūs vaistai. Tačiau kontroliuoti galime tik legaliai veikiančias ir farmacinės veiklos licenciją turinčias įmones. Tuo tarpu žmonės neretai vaistų įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko kažkur laikytų. Taip pat parsisiunčia iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti“, - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.

Anot pašnekovės, neretai būna, kad tokiu būdu įsigytais vaistais nusivylę ar nepatenkinti žmonės vėliau skambina, skundžiasi, o padėti jiems galimybių nelabai yra.

„Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins“, - atkreipia dėmesį D. Leleckaitė.

Patikrinimai vykdomi ir bendradarbiaujant su policija

Vien pernai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektavimo skyrius atliko 393 patikrinimus. Didžioji jų dalis buvo tiksliniai, kai į farmacines įmones, vaistines ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo vykstama dėl gautų skundų, turint ar gavus tam tikros informacijos, taip pat siekiant įvertinti, ar veiklos vietoje buvo pašalinti anksčiau užfiksuoti trūkumai.

„Kasmet iš tikrinimų metu surinktų duomenų parengiame išsamią ataskaitą apie nustatytus pažeidimus. Galime pasidžiaugti, kad jų iš esmės nėra daug, farmacijos įmonės stengiasi vykdyti teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius vaistų kokybę ir saugumą - tvirtina D. Leleckaitė. – Reguliariai bendradarbiaujame ir su policija – esant reikalui, dalyvaujame bendruose patikrinimuose kaip ekspertai, konsultuojame ar nelegalios prekybos metu konfiskuotos prekės yra vaistai, receptiniai tai ar nereceptiniai preparatai, kokioje šalyje registruoti ir pan.“, - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.

Internetinę prekybą kontroliuoti sudėtingiau

Kaip tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kontroliuoti prekybos vaistais teisėtumą sunkiau, kai prekiaujama elektroniniu būdu, nes dažniausiai tokia prekyba užsiimantys asmenys siekia anonimiškumo ir todėl nenurodo duomenų, pagal kuriuos būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti jų asmens tapatybę. Kartais atsiskaitoma elektronine valiuta bei naudojamos kitos anonimiškumo priemonės.

Be to, internete pasitaiko ir fiktyvių skelbimų dėl parduodamų vaistų, kuriais iš patiklių pirkėjų siekiama išvilioti pinigų. Pagal tokius skelbimus vaistų užsisakę ir už juos iš anksto sumokėję pirkėjai taip jų ir negauna. Dažniausiai tai yra sukčiavimo (svetimo turto užvaldymo apgaule) atvejai.

Kovoti su neteisėta prekyba vaistais turgavietėse yra paprasčiau, nes ten galima sulaikyti nelegaliai prekiaujančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę, operatyviai paimti iš jų nelegaliai parduodamus vaistus ir kitokius nelegalios veiklos įkalčius.

Bausti gali ir laisvės atėmimu

Už administracinius nusižengimus kaltininkai paprastai baudžiami piniginėmis baudomis. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už nelegalią prekybą vaistais ir vaistinėmis medžiagomis galima tik tuo atveju, kai prekiaujama tokiais preparatais, kurie buvo pagaminti neturint leidimo (neteisėtai) ir jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius minėtų nusikalstamų veikų Lietuvoje neužregistruota, o praėjusiais metais buvo užregistruotas tik vienas tokio nusikaltimo atvejis. Už šias nusikalstamas veikas griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras atkreipia dėmesį, kad Interpolas (tarptautinė kriminalinės policijos organizacija) kasmet organizuoja tarptautinę operaciją „PANGEA“, skirtą kovai su nelegalia vaistų (vaistinių preparatų) ir medicininės įrangos prekyba. Vien šį rudenį 123-ijose pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvą, vykusios rekordinės Interpolo operacijos metu buvo sulaikyta 400 nelegalia medikamentų ir medicinos įrangos prekyba užsiimančių asmenų bei konfiskuota daugiau nei 51 mln. JAV dolerių vertės potencialiai pavojingų medikamentų. Operacijos metu pradėta daugiau nei tūkstantis tyrimų, uždarytos 3584 interneto svetainės ir sustabdytas daugiau nei 3000 nelegalių medikamentų reklamų internete transliavimas.