Vaistažolės ne tik gydo, bet ir stiprina organizmą

Sutikite, vos sunegalavus tikrai nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Tik kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti.

Reklama

Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan.

Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą, nei ištisą dieną darbe maukti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos.  Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda. Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina.

Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Flavonoidai dezinfekuoja, gerina tulžies išsiskyrimą, eteriniai aliejai slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus, rauginės medžiagos  stabdo kraujavimą, mažina uždegimus ir kt.

Tad per atostogas ar savaitgalį iškylaudami gamtoje nepatingėkite prisirinkti ir prisidžiovinti vaistingųjų augalų - nereikės vaistinėje pirkti brangiai kainuojančios vaistažolių arbatos.

Gysločiai

Kada rinkti? Renkami žydintys gysločiai - iki pat vasaros pabaigos.

Poveikis. Gysločių lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimų takų infekcijas, mažina vidurių spazmus, gydo enteritą, enterokolitą, aktyvina skrandžio sekreciją.

Nuo senų laikų visą gysločio lapą uždėdavo ant nedidelės žaizdelės, įpjovimo, nubrozdinimo.  Svarbiausi gysločio naudojimo atvejai tai gyvačių ir bičių įgėlimai, nešvarios, užpūliavusios žaizdos, abscesai, flegmona.

Gysločiuose gausu glikozidų, saponinų, vitaminų K ir C, kalio, flavonoidų ir kt. Šviežius nuplautus gysločių lapus galima dėti ant pažeistos sumuštos odos, vabzdžių įgeltų vietų - dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, mažina uždegimą.

Kaip vartoti. Vartojami ir lapai, ir sėklos. Kad gyslotis atskleistų visą gydomąją galią, jį reikia ne tik susmulkinti, bet ir sutrinti į košelę. Iš šviežių gysločių spaudžiamos sultys, ruošiami antpilai, o džiovinti tinka ištraukoms, pavilgams.

Receptai. Valgomąjį šaukštą plačialapių gysločių sėklų užpilkite 250 ml vandens, virkite 5 min. ant silpnos ugnies. Po valandos nukoškite. Sergant cukriniu diabetu ir esant sutrikusiai medžiagų apykaitai, šį nuovirą vartokite apie du mėnesius po 15 ml 4 kartus per dieną. Pagal liaudies mediciną, gysločių nuoviro patariama gerti negalinčioms pastoti moterims.

Nuo peršalimo: 2 šaukštus gysločių lapų užplikykite 2 stiklinėmis vandens, palaikykite termose 15 min. ir nukoškite. Gerkite su medumi po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės: valgomąjį šaukštą džiovintų gysločių lapų ir paprastųjų kraujažolių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite šiltą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gysločių lapus nuplaukite, nuplikykite ir sumalkite mėsmale. Iš gautos tyrės per marlę išspauskite sultis. Jas pakaitinkite garuose 1-3 min. (jei labai tirštos, praskieskite šlakeliu vandens). Sergant gastritu, opalige, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, šių sulčių gerkite po valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną prieš valgį.

Suskaudus dančiui, reikia pakramtyti gerai nuplikytą gysločio šaknį.

Gysločio spiritinę ištrauką galima laikyti neribotą laiką. Į stiklinį indelį iki viršaus pridėkite švariai nuplautų gysločio lapų ir užpilkite degtine. Įgėlus bitei, užpūliavus žaizdai padės servetėlė sudrėkinta gysločio ištrauka.