Vaistininkai: žiemos atostogų džiaugsmus apkartina netinkamai sukomplektuota kelionės vaistinėlė
Nors populiarios žiemos išvykos į kalnus su slidėmis ar snieglente gresia įvairiomis traumomis, dalis gyventojų šią riziką įvertina nepakankamai, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, dauguma lietuvių prieš atostogas linkę pasirūpinti kelionės vaistinėle, tačiau ji ne visuomet formuojama atidžiai: tuomet užklupus traumai ar negalavimui, pritrūksta reikalingų preparatų arba jų kiekis būna per mažas.
Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, netinkamai suformuota kelionės vaistinėlė gali apkartinti net ir kruopščiai suplanuotas atostogas. „Ypač daug pavojų slypi kalbant apie keliones į kalnus – pradedant lūžiais, patempimais ar išnarinimais, peršalimu, nušalimu ar nudegimu saulėje, baigiant virškinimo sutrikimais, galvos skausmu ar svaigimu. Neturint tinkamų priemonių arba esant jų per mažam kiekiui, net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, - sakė vaistininkė.
Jos teigimu, taip atsitinka gyventojams, savo nuožiūra formuojantiems kelionės vaistinėlę. „Nors tampa įprasta užsukti pasikonsultuoti pas profesionalus ir patikėti jiems sukomplektuoti vaistinėlę, dalis keliautojų tai daro vis dar savarankiškai. Dažniausia klaida – per mažas preparatų kiekis. Pavyzdžiui, keliauja keturių asmenų šeima, o vaistų nuo viduriavimo pasiima vienam žmogui ir tik dviejų parų dozę. Ką daryti, jei susirgs visi? Tad vaistinėlė turėtų būti bent vieno kurso dozė visiems keliaujantiems“, - patarė G. Krikščiūnienė.
Kitas įprastas atvejis, anot vaistininkės – imuniteto neparuošimas kelionei, kuri yra tam tikras stresas organizmui. „Tokiu atveju negalavimų tikimybė išauga, tad vertėtų prieš kelionę bent dešimt dienų vartoti gerųjų virškinimo trakto bakterijų. Taip pat neretai pasitaiko, jog pamirštami pasiimti nuolat vartojami vaistai, pavyzdžiui, nuo diabeto, astmos, padidėjusio kraujospūdžio“, - klaidas vardijo G. Krikščiūnienė.
Kelionių agentūros turizmo vadybininko Ryčio Pavolo įsitikinimu, ruošiantis į kalnus, visų pirma vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir įranga, o norint išvengti rimtesnių traumų, nepervertinti savo įgūdžių ir rinktis saugius takelius bei saugų greitį. „Visgi kalnuose įvairūs sumušimai yra sunkiai išvengiami, todėl būtina su savimi turėti tepalo, padedančio greičiau užgyti mėlynėms, mažinančio uždegimą. Taip pat nepamiršti geriamų preparatų nuo skausmo, elastinio binto, žaizdas dezinfekuojančių priemonių, žirklių, termometro“, - teigė jis.
G. Krikščiūnienė pažymėjo, jog kalnuose reikėtų nenuvertinti ir saulės keliamo pavojaus. „Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau išties kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai žalos sukelia daugiau nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat drėkinančio kremo ar losjono“, - sakė vaistininkė.
G. Krikščiūnienė pabrėžė, kad pirmą kartą keliaujančius į kalnus neretai užklumpa vadinamoji „kalnų liga“, pasireiškianti galvos svaigimu, skausmu ar pykinimu. Panašūs simptomai kai kuriems pasitaiko ir lėktuve ar jūroje. „Šiems specifiniams negalavimams taip pat vertėtų pasirengti iš anksto, šiuo metu yra patikimų ir veiksmingų preparatų, kurie leidžia jaustis gerai ekstremaliose organizmui sąlygose. Prastai jaučiantis kalnuose taip pat svarbu vartoti daug skysčių, geriausia su elektrolitais“, - pastebėjo vaistininkė.
Džeraldas Kauneckas
Susiję straipsniai
