Vaistų ir saulės sąveika. Atsargumo priemonės

Vasarą šilti ir saulėti orai neaplenkia nė vieno. Ir nelabai svarbu, ar tik trumpam išeinate pasivaikščioti po mėgstamą parką, ar visą dieną mirkstate mažame ežerėlyje prie sodybos. O jei kraunatės lagaminus į kokį tolimesnį užsienio kurortą, galima garantuoti, kad jame kaitri saulė nepailsdama glostys ir bučiuos žandus. Tačiau ar kada susimąstėte, kad saulė veikia ne tik jūsų odą? Tam tikra prasme saulė sąveikauja ir su vaistais, kuriuos vartojate.

Reklama

Vaistų ir saulės sąveikos rezultatai

Fotosensibilizuojantys vaistai – vaistai, kurie sukelia tam tikrus nepageidaujamus poveikius, kai juos vartojantis žmogus ilgiau ar trumpiau pabūna saulėje. Dažniausiai tie poveikiai pasireiškia nemaloniomis odos reakcijomis, pojūčiais. Tokius nepageidaujamus poveikius gali sukelti tiek trumpųjų bangų UVB spinduliai, tiek ilgųjų bangų UVA spinduliai.

Pagrindiniai nepageidaujami poveikiai yra trys:

1. Fototoksinės reakcijos. Tai, ko gero, dažniausiai pasitaikantis nepageidaujamas vaistų ir saulės sąveikos rezultatas. Fototoksinės reakcijos visiškai nepriklauso nuo vaisto formos. Nesvarbu, ar tai bus injekcija, ar geriamosios tabletės, ar išoriškai tepamas dermatologinis kremas.

Kai kurie vaistai, vykstant jų metabolizmui mūsų organizme, pasiskirsto po organizmą ir patenka į odos arba į šalia odos esančius sluoksnius. Tuomet vaisto molekulės absorbuoja UVA spinduliuotę ir sukelia ląstelių ar net audinių pažeidimą. Dažniausiai fototoksinės reakcijos pasireiškia per pirmąsias valandas arba per pirmąsias dienas po saulės vonių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įvairūs odos pažeidimai po saulės ir vaistų sąveikos jaučiami dar daugybę metų net ir nustojus vartoti vaistą.

Asmenys, kuriems pasireiškė fototoksinės reakcijos, skundžiasi odos karštumu, dilgčiojimu. Odą parausta, ją gali nusėti pūslės. Simptomai pastebimi tose kūno vietose, kurios buvo atviros saulės spinduliams: kakta, nosis, rankos, kaklas ir pan.

Dažniausiai fototoksines reakcijas sukelia tetraciklinų grupės antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir vaistas nuo aritmijų – amjodaronas.

2. Fotoalerginės reakcijos pasireiškia, kai UVA arba UVB spinduliuotė per įvairias fermentų sistemas šiek tiek pakeičia vaisto, esančio mūsų organizme, struktūrą. Organizmas, ypač imuninė sistema, tą pasikeitusį vaistą identifikuoja kaip svetimkūnį ir „užpuola“ jį specifinėmis imuniteto ląstelėmis. Fotoalerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia ne iškart po saulės vonių. Tam reikia ilgesnio laikotarpio ir bent dviejų trijų kartų saulėje, vartojant tam tikrus vaistus. Po pirmo karto susiformuoja imuninės sistemos atsakas ir jokių fotoalergijos požymių galima nepastebėti, tačiau po antrojo ir kitų kartų imuninis atsakas veiks pakitusią vaisto struktūrą. Dėl to rezultatas gali būti matomas bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai fotoalergines reakcijas sukelia išoriškai tepami vaistai arba kosmetika, kurios sudėtyje yra didesnė eterinių aliejų koncentracija (vasarą atkreipkite dėmesį į natūralios ir ekologiškos kosmetikos sudėtį!). Gali pasireikšti odos niežulys, atsirasti ryškiai raudonos dėmės, pleiskanos. Išberti gali net tas vietas, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalerginės reakcijos yra sisteminės, būdingos visam organizmui.

Fotoalerginių reakcijų simptomai panašūs į kito saulės beivaistų sąveikos sukelto nepageidaujamo poveikio - saulės sukeltos egzemos - simptomus. Kaip jau minėjome, fotoalergines reakcijas gali sukelti įvairūs išoriniai tepalai, kremai, losjonai. Taip pat nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie geriamieji kontraceptikai bei antidepresantai.

3. Dar vienas būdingas saulės bei vaistų sąveikos nepageidaujamas poveikis: saulės sukelta egzema. Tai rečiau pasireiškianti reakcija. Galbūt dėl to, kad ji būdingesnė tiems žmonėms, kurie kadanors jau sirgo egzema. Sirgusių egzema oda apskritai jautresnė karščiui, prakaitui, ultravioletinei spinduliuotei. O jei dar vartojami saulei „nedraugiški“ vaistai, egzemos simptomų paūmėjimas beveik garantuotas. Odą ima niežėti, ji išsausėja, pleiskanoja. Odą gali nusėti pūslėmis su skaidriu skysčiu.

Saulei „nedraugiški“ vaistai

Fotosensibilizuoti gali tiek nereceptiniai, tiek receptiniai vaistai. Pateikiame pagrindines vaistų grupes ir pavyzdžius, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir vasarą vartoti atsargiau. Žinoma, svarbu ir vengti saulės. Bet apie tai – šiek tiek vėliau.

Štai vaistai, galintys sukelti jautrumo reakcijas:

1. Antibiotikai. Fototoksines ar fotoalergines reakcijas gali sukelti tokie vaistai, kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas su trimetoprimu, doksiciklinas, tetraciklinas.

2. Aknės gydymui skirtas vaistas isotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

3. Kai kurie antimaliariniai vaistai, pvz., proguanilis, chlorokvinas.

4. Tricikliniai antidepresantai ar žoliniai preparatai nuo depresijos, pavyzdžiui, jonažolė.

5. Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

6. Diuretikai: furosemidas, hidrochlortiazidas.

7. Antihistamininiai vaistai: prometazinas, difenhidraminas.

8. Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai: atorvastatinas, simvastatinas.

9. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

10. Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui: diltiazemas.

11. Benzokainas.

12. Vaistai glikemijai: glipizidas.

13. Neuroleptikai: chlorpromazinas, flupenazinas.

14. Vaistai nuo aritmijų: amjodaronas.

Kaip išvengti šių nepageidaujamų reiškinių

Tai, kad vaistas gali padidinti organizmo jautrumą ir sukelti tam tikras nepageidaujamassu UV spinduliuote susijusias reakcijas, nereiškia, kad turite tuoj pat nustoti gerti ilgą laiką vartojamus vaistus. Tai reiškia, kad turite atkreipti dėmesį ir imtis kitokių prevencinių priemonių, kurios apsaugotų nuo tų nepageidaujamų reakcijų.

Arba jei vaistus vartojate tik tam kartui (pavyzdžiui, ūmiam skausmui, uždegimui, pakilusiai temperatūrai), turėtumėte būti budrus vaisto vartojimo laikotarpiu. O kartais - tiesiog vienus vaistus pakeisti kitais, „draugiškesniais“ saulei.

Kitos atsargumo priemonės:

1. Jei vartojate vaistus, kurie gali sukelti fotoalergines ar fototoksines reakcijas, venkite saulės vonių, deginimosi, soliariumų. Turėkite ir nešiokite saulės akinius, galvos apdangalą, galbūt net skėtį nuo saulės. Kaitriomis dienomis ieškokite pavėsio. Vilkėkite natūralesnės medžiagos, „kvėpuojančiais“, bet kartu ir daugiau kūno dengiančiais rūbais – ilgais sijonais, laisvesnėmis palaidinėmis ilgomis rankovėmis. Labiausiai vengti saulės rekomenduojama nuo 10 iki 16 val. Tuomet ji būna „pikčiausia“.

2. Kai būnate lauke, naudokite kremus, apsaugančius nuo žalingų saulės spindulių. Tinka kremai su plataus spektro (UVA, UVB) saulės filtru. SPF turėtų būti 30 ar net didesnis. Taip sumažinsite UV spinduliuotės poveikį jūsų odai ir organizmui.

Kremais nuo saulės geriausia tepti visą kūną, atkreipiant dėmesį į atviras vietas. Tepkitės 15–30 minučių prieš išeidami į lauką. Po maudynių ar suprakaitavę procedūrą kartokite, net jei kremas nuo saulės atsparus vandeniui.

Dermatologai rekomenduoja mažesnėms kūno dalims (veidui, kaklui, pečiams) tepti po pusę arbatinio šaukštelio kremo nuo saulės. Didesnėms kūno dalims (pvz.: kojoms, nugarai) – vieną arbatinį šaukštelį kremo. Per mažas kremo kiekis gali neturėti jokios reikšmingos naudos.

Jei važiuojate į gamtą ir baiminatės, jog jus sukandžios uodai ar įsisiurbs erkė, pirma tepkite kremą nuo saulės, tada palaukite ir purkškite repelentu.

Neužmirškite, kad kremą teptis reikia kas kelias valandas.

Šios dvi taisyklės, tiesą sakant, tinka ir vartojantiems vaistus vasarą, ir nevartojantiems. Per daug UV spinduliuotės bet kokiu atveju nėra naudinga mūsų odai ir organizmui.

Šaltiniai

Drug – Induced Photosensitivity Clinical Presentation. Alexandra Y Zhang, MD  Assistant Professor, Department of Dermatology, University of Pittsburgh.

Sun-Sensitive Drugs (Photosensitivity to Drugs) (cont.). John P. Cunha, Melissa Conrad Stopler, MD.

https://www.skincancer.org/media-and-press/skin-cancer-issues-and-research/