Gydytojas nefrologas pataria, kaip laiku atpažinti ir sustabdyti inkstų ligas

Inkstų ligos – tylios, bet pavojingos. Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų iki pat vėlyvųjų ligos stadijų, kai inkstų funkcija jau būna stipriai sutrikusi. Kodėl verta susirūpinti inkstais anksčiau, nei atsiranda simptomai? Kokie ženklai gali įspėti apie prasidedančias problemas? Kaip apsaugoti inkstus nuo ligų? Į šiuos bei kitus klausimus atsako ir svarbiais patarimais dalijasi klinikos „Nefrida“ gydytojas nefrologas Vaclovas Vainauskas.

Reklama

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į inkstų ligas

Remiantis tyrimais, tik 5 proc. žmonių žino, kur yra inkstai ir kokios jų funkcijos, todėl šių ligų prevencija tampa didžiuliu iššūkiu. Pasaulinės inkstų dienos iniciatoriai – Tarptautinė inkstų fondų federacija ir Tarptautinė nefrologų draugija – siekia informuoti visuomenę apie inkstų ligų pavojų. Šių metų šūkis: „Ar Jūsų inkstai sveiki? Anksti aptikite, saugokite inkstų sveikatą“.

„Inkstų ligos yra pavojingos, nes daugelis jų ilgai nesukelia jokių simptomų. Kai žmogus pagaliau pajunta sveikatos sutrikimus, dažnai liga jau būna pažengusi, o jos gydymas – sudėtingas. Būtent todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai ir laiku pastebėti pirmuosius pokyčius“, – sako V. Vainauskas.

Inkstų ligų statistika: skaičiai verčia susimąstyti

Inkstų ligos paliečia kas dešimtą suaugusįjį – tai daugiau nei 850 milijonų žmonių pasaulyje.

Prognozuojama, kad 2040 m. inkstų ligos gali tapti penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.

Lietuvoje apie 1300 žmonių gydomi dialize, dar apie 800 gyvena su persodintais inkstais.

„Deja, šie skaičiai auga. Vienintelė išeitis – prevencija ir ankstyva diagnostika“, – pabrėžia gydytojas nefrologas.

Dažniausios inkstų ligos ir jų priežastys

Ūmus ir lėtinis infekcinės kilmės inkstų uždegimas,

cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos nulemti inkstų pažeidimai,

inkstų akmenligė,

inkstų kamuolėlių ligos,

uždegiminius procesus inkstuose sukeliančios autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas).

paveldimos ligos, iš kurių mūsų šalyje dažniausia – inkstų policistozė,

analgetikų ir priešuždegiminių vaistų sukelta inkstų pažaida.

Kodėl inkstų ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai?

„Inkstai yra organas, kuris miršta tyliai“, – perspėja gydytojas nefrologas. Pasak jo, visų inkstų ligų, išskyrus akmenligę, kuri pasireiškia dideliais skausmais priepuolio metu, atvejais šis organas tiesiog traukiasi, sklerozuoja, mažėja, o jo funkcija ima blogėti. Kadangi tai vyksta lėtai, dauguma žmonių to net nepajunta ir nesupranta, kad jų sveikatai gresia pavojus.

V. Vainauskas atkreipia dėmesį į ankstyvus požymius, kurių negalima ignoruoti:

Rytiniai veido („maišeliai“ po akimis) ir kojų patinimai. „Jeigu, pavyzdžiui, kojos tinsta vakarais arba po didesnio fizinio apkrovimo, galima spėti, kad vargina širdies problemos. O jei rytais po akimis „kabo maišiukai“ ar patinusios kojos – tai gali būti inkstų problema“, – aiškina specialistas.

Naktinis šlapinimasis be aiškios priežasties. Jei tai kartojasi nuolat, net ir prieš miegą negeriant daug skysčių, reikėtų nenumoti ranka ir atlikti šlapimo tyrimą.

Šlapimo spalvos pokyčiai. Rytinis šlapimas turi būti sodriai geltonos spalvos. Jeigu jis tampa labai šviesus, tarsi vanduo, inkstų funkcija gali būti sutrikusi.

„Kuo anksčiau pastebimi pirmieji inkstų funkcijos sutrikimai, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų ir atitolinti ligos progresavimą“, – pabrėžia gydytojas nefrologas.

Kokie pirmieji inkstų ligų simptomai ir kada jie pasireiškia

Pasak pašnekovo, inkstų ligos yra klastingos, nes jų simptomai dažniausiai pasireiškia tik pažengusiose – 4–5 ligos stadijose. Šiuo etapu inkstai jau nebegali tinkamai atlikti savo pagrindinės funkcijos – valyti organizmo nuo toksinų. Dėl to organizme ima kauptis ureminiai šlakai (šlapalas, kreatininas ir šlapimo rūgštis).

Dažniausi inkstų nepakankamumo požymiai: apetito stoka, šleikštulys, padidėjęs kraujo spaudimas, kūno tinimas, mažakraujystė, odos niežulys, mieguistumas, nuovargis. Jei lėtinė inkstų liga pasiekia 5-ąją – galutinę – stadiją, pacientui būtina dializė arba inksto transplantacija.

Lėtinė inkstų liga diagnozuojama nustačius bent vieną iš šių požymių: patologiniai šlapimo pokyčiai, pablogėjusi inkstų funkcija, anatominiai inkstų pokyčiai, nustatyti rentgenologiniu, ultragarsiniu ar magnetinio rezonanso bei histologiniu tyrimais. Jeigu nustatoma lengvos formos lėtinė inkstų liga, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui, būtinas nuolatinis paciento stebėjimas. Tokiais atvejais rekomenduojama bent kartą per metus atlikti kreatinino kiekio kraujyje, kas pusmetį – šlapimo tyrimą, taip pat įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jeigu liga progresuoja iki 3-iosios stadijos, pacientui būtina nuolatinė gydytojo nefrologo priežiūra – pas šį specialistą svarbu apsilankyti bent kartą per metus, o ligos eigai blogėjant – dažniau (tikslias rekomendacijas pateikia gydantis gydytojas).

Inkstų ligų rizikos veiksniai: ar esate rizikos grupėje?

Inkstų ligos gali išsivystyti nepastebimai, todėl itin svarbu laiku įvertinti savo sveikatą ir imtis prevencinių priemonių didesnę riziką susirgti jomis turintiems žmonėms. Gydytojas nefrologas pataria kiekvienam atkreipti dėmesį į pagrindinius rizikos veiksnius ir įsivertinti, ar nesate padidintos rizikos grupėje.

Tai padaryti galite atsakydami į šiuos klausimus:

Ar Jūsų kraujospūdis padidėjęs?

Ar sergate cukriniu diabetu arba ateroskleroze?

Ar Jūs arba Jūsų šeimos nariai serga inkstų ligomis?

Ar dažnai vartojate vaistus nuo skausmo?

Ar rūkote?

Ar turite antsvorio?

Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakėte „taip“, vertėtų nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jis paskirs inkstų veiklą padėsiančius įvertinti tyrimus – šlapimo tyrimą, kreatinino tyrimą kraujyje tyrimą, inkstų glomerulų filtraciją ( inkstų veiklos efektyvumą parodantis rodiklis). Įvertinęs tyrimų rezultatus, esant pirmiesiems inkstų ligos požymiams, šeimos gydytojas nukreips jus pas nefrologą, kuris atliks detalesnį ištyrimą ir paskirs tinkamą gydymą.

Kokią įtaką inkstų sveikatai turi lėtinės ligos

V. Vainauskas pažymi, kad inkstai yra glaudžiai susiję su bendra organizmo sveikata, o tokios lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ir hipertenzija, yra pagrindinės lėtinės inkstų ligos priežastys.

Cukrinis diabetas skirstomas į du tipus. 1-ojo tipo diabetas dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Sergant šia liga, organizmas nebegamina insulino, todėl visą gyvenimą būtina jį leistis. 2-ojo tipo diabetas yra dažnesnis ir dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 40 metų žmonėms. Sergant šio tipo diabetu, organizmas gamina insuliną, bet jis tampa neveiksmingas. Šiai ligai kontroliuoti dažniausiai vartojami geriamieji vaistai, o progresuojant gali būti skiriamos insulino injekcijos.

Ankstyviausias diabetinės inkstų ligos požymis yra padidėjęs baltymo kiekis šlapime. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti dažnas šlapinimasis naktį, kojų patinimas, mėšlungis, kūno svorio ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, mažakraujystė, odos niežulys.

Pasak gydytojo nefrologo, dar vienas didelis inkstų ligų rizikos veiksnys – aukštas kraujospūdis. „Nekontroliuojamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas palaipsniui žudančiai veikia inkstų struktūrą, todėl inkstai susitraukia, raukšlėjasi ir ilgainiui praranda savo funkciją. Tai gali baigtis galutiniu inkstų nepakankamumu, kai pacientui tampa būtina dializė ar inksto transplantacija“, – įspėja V. Vainauskas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad anksti pradėtas cukrinio diabeto ir hipertenzijos gydymas gali žymiai atitolinti ar net sustabdyti inkstų ligų progresavimą. Todėl sergantiems šiomis ligomis ypač svarbu reguliariai tikrinti inkstų funkciją, stebėti kraujospūdį, laikytis sveikos gyvensenos principų bei, esant poreikiui, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Ar inkstų ligos gali būti paveldimos

Pasak pašnekovo, viena dažniausiai pasitaikančių paveldimų inkstų ligų yra inkstų policistozė. Tai genetinė būklė, kai normalų inkstų audinį pakeičia daugybinės cistos – skysčiu užpildyti dariniai, kurių dydis gali svyruoti nuo adatos galvutės iki apelsino.

Ši liga dažniausiai pasireiškia 30–50 metų žmonėms, tačiau priklausomai nuo genetinio tipo, gali išryškėti ir skirtingame amžiuje. Yra du pagrindiniai inkstų policistozės tipai. Vienu atveju ji pasireiškia sulaukus 30–60 metų. Šiuo tipu serga apie 1 iš 500–1000 žmonių. Retesnis tipas, dažniausiai nustatomas jau naujagimiams arba ankstyvoje vaikystėje, pasitaiko apie 1 iš 10 000–20 000 vaikų. Kadangi liga yra paveldima, šeimos nariams, kurių artimieji serga policistoze, rekomenduojama reguliariai tikrintis inkstų būklę, atlikti ultragarso tyrimus bei stebėti galimus simptomus.

Ar tikrai būtina gerti 2 litrus vandens per dieną?

„Inkstai nemėgsta sauso gyvenimo būdo“, – juokauja gydytojas nefrologas. Pasak jo, optimalus skysčių kiekis priklauso nuo metų laiko ir individualių organizmo poreikių.

Atsižvelgiant į sezoną, per parą rekomenduojama suvartoti 1,5–2,5 litro skysčių, įskaitant sriubą, arbatą ir vaisius, kurie taip pat prisideda prie skysčių balanso. Tuo tarpu kava ir alkoholis nėra tinkami skysčių šaltiniai – jie veikia kaip diuretikai. Skysčių balansą taip pat išderina sūrus maistas, peršalimo ligos.

V. Vainauskas primena, kad pakankamas skysčių kiekis labai svarbus ir akmenligės profilaktikai.

Gydytojo nefrologo patarimai inkstų sveikatai išsaugoti

Baigdamas pokalbį, ilgametę patirtį turintis specialistas akcentuoja kelis dalykus, kurie gali padėti išvengti inkstų pažaidos, o jeigu pakitimai inkstuose jau prasidėjo – atitolinti pakaitinės inkstų terapijos pradžią.

Gerkite pakankamai skysčių. Tai padeda inkstams efektyviai filtruoti kraują.

Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą, inkstai geriau aprūpinami krauju, todėl pagerėja jų veikla.

Gydykite dantų ir nosiaryklės ligas, ypač anginą. Kraujyje esantys ligų sukėlėjai išnešiojami po visą organizmą ir neretai pasilieka inkstuose bei sukelia inkstų ligas.

Rinkitės sveiką mitybą. Maisto racione turėtų būti kuo daugiau daržovių, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, nedirgina inkstų ir šlapimtakių. Inkstams taip pat naudingi obuoliai ir slyvos.

Nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir tabaku. Šie žalingi įpročiai neigiamai veikia visą organizmą, įskaitant ir inkstus.

Saugokitės tiek šalčio, tiek kaitros. Peršalimas gali sukelti inkstų uždegimus, o karštomis dienomis dėl gausaus prakaitavimo gali sutrikti vandens ir elektrolitų balansas, kas apsunkina inkstų veiklą.

Nebūkite su perpildyta šlapimo pūsle. Tai nepalankiai veikia inkstų sveikatą, todėl svarbu reguliariai šlapintis ir neignoruoti šio poreikio.

Nesilaikykite alinančių dietų. Jos trikdo medžiagų apykaitą bei silpnina organizmą. Neigiamą poveikį inkstams daro pernelyg sūrus ir per daug saldus maistas.

Venkite savigydos antibiotikais ir nepiktnaudžiaukite vaistais nuo skausmo. Jų vartojimas gali pažeisti inkstus.

Reguliariai tikrinkitės inkstų sveikatą profilaktiškai. Reguliariai atlikite šlapimo bei kreatinino kiekio kraujyje tyrimus. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems padidėjusį kraujo spaudimą (≥140/90 mmHg). Laiku atlikti tyrimai padeda anksti pastebėti galimus pakitimus ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.

Kodėl svarbu pasirūpinti inkstais dar prieš pasireiškiant ligų simptomams

„Sveikatos neįmanoma nusipirkti, ja galima tik tinkamai pasirūpinti, – baigdamas pokalbį primena gydytojas nefrologas Vaclovas Vainauskas. – Inkstai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau jie tyliai silpsta, jei į jų sveikatą nekreipiame dėmesio. Galutinis inkstų nepakankamumas ligoniui išsivysto, kai inkstai savo funkciją atlieka tik 10–15 proc. Nustojus veikti inkstams taikoma pakaitinė inksto terapija (hemodializė, peritoninė dializė, inksto transplantacija). Tuo tarpu laiku atliekami tyrimai ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti rimtų ligų ir ilgam išsaugoti inkstų funkciją.“