Vaistų kompensavimo sistemos miške išėjimo neranda net sistemą kuriantieji

Stebintieji sveikatos sistemą ne vienerius metus galėjo įžvelgti dėsningumą – vaistų kompensavimo tvarkos peržiūrėjimas sveikatos apsaugos ministrams dažniausiai baigdavosi interpeliacija. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sukvietė suinteresuotas puses į diskusiją apie vaistų kompensavimo sistemos skaidrumą. Stebint Seimui, viską vartant STT rankoms, vertinant teisininkams Sveikatos apsaugos ministerija bando diegti vaistų kompensavimo reformas. Kaip jai sekasi ir ar ši ministrė gali sulaukti interpeliacijos? Dalyvavusieji susitikime atskleidė visus neįvardytus interesus.

Reklama

Skaidrinant procesą

„Kodėl žmogui už kai kuriuos vaistus reikia primokėti? Kodėl vaistų kompensavimo komisijų sprendimai neviešinami? Yra tokia formuluotė „atsižvelgiant į ribotas PSDF galimybes“ – dėl jos žmonės negauna gydymo ir miršta. Sprendimas iš teritorinių ligonių kasų suteikti vaisto kompensavimą būna vakare, o ryte žmogus miršta. Gal šiame susitikime bus nubrėžtos gairės, kaip keisti sistemą, kad ji būtų aiškesnė?“ – vylėsi D. Mikutienė.

Vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą buvo reglamentuotas 2002 m., po 11 metų buvo patvirtinta nauja įstatymo redakcija. Praeitų metų pabaigoje jau buvo susirūpinta dėl neskaidrumo, todėl buvęs sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis patvirtino tris pakeitimus: sukurtos dvi komisijos: Vertinimo komisija ir Sprendimų dėl sąrašų keitimo komisija; nauji reikalavimai informacijos viešam skelbimui; nustatyti konkretūs kiekvieno paraiškų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo etapo terminai.

Vaistų kompensavimo procedūrose, pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, buvo pakeista komisijų sudėtis taip, kad tas pats asmuo negali būti dviejų komisijų narys. (Leiskite asmeninę repliką – vadinasi, kažkada vienas žmogus sėdėjo ant dviejų kėdžių! Pats įvertindavo vaistą, pats nuspręsdavo įtraukti jį į kompensavimą. Labiau korumpuoto atvejo nesugalvosi...). Taip pat buvo patvirtinta naujos sudėties Apeliacinė komisija, sudaryta iš teisininkų.

Pasak ministrės, rengiamasi keisti pusę esamų komisijų narių. Jos žodžiais, iš 9 vienos komisijos narių bus keičiami 4, iš 10-ies kitos – keis 5. „Norime vertinti inovatyvius vaistus. Šiuo metu vaistus vertina 5 komisijos iš 3 skirtingų institucijų. Ilgas ir fragmentiškas procesas, kur iš esmės vertinama tik kaina“, - sakė ministrė. Atsakant į klausimą, kas turi kompetencijos vertinti inovatyvius vaistus, tai Vaistų kontrolės tarnyba jau pateikė projektą – ji nori vertinti vaistus.

„Lietuvoje vartojami ne pigiausi vaistai, o labiausiai išreklamuoti. Mes vadovausimės skandinavų pavyzdžiu. Bus priemonės, kurios skatins gydytojus racionaliai skirti vaistus“, - kalbėjo ministrė. Pasak ministrės, racionalumas bus vertinamas terapiniu ir ekonominiu požiūriu.

Sistemos skaidrume daug spragų matanti teisininkė Rūta Pumputienė sako, kad sistemos neskaidrumo daroma žala– tai pirmiausiai žala pacientui.

„Nėra numatytas komisijos susitikimo periodiškumas. Vaisto registravimo kelio trumpumas yra tik deklaruojamas, realiai registravimas nevyksta sklandžiai – delsiama su atsakymais, jie neviešinami. Blogiausia, kad kompensavimo sistemoje galutinį žodį taria tik viena institucija. Vienam įstatyme parašyta, kad sprendimui dėl vaisto įtraukimo į kompensavimo sistemą skiriama 180 dienų, realu – dveji metai, bet buvo atvejis, kai vaistas savo įtraukimo į kompensavimo sistemą laukė 12 metų“, - sakė R. Pumputienė.

Tinklalapis užtikrins sistemos viešumą?

„Visa informacija, užtikrinanti proceso skaidrumą, bus ministerijos tinklalapyje“, – tai ne kartą minėjo ministrė R. Šalaševičiūtė. Bet ten visgi galima bus rasti ne viską ir ne artimiausioje ateityje. Naujų vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą argumentavimą tinklalapyje rasime tik po kurio laiko. Pasak ministrės, šiuo metu vyksta valstybinių įstaigų tinklalapių suvienodinimo procesas. Tokie procesai visuomet užtrunka...

Vis dėlto kas bus tame tinklalapyje? Pasak ministrės, visa informacija apie komisijų veiklą: paraiškų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Viešai bus skelbiama paraiškų svarstymo eiga – darbotvarkės, priimti sprendimai, išrašai iš protokolų, vaistų terapinės ir farmakoekonominės verčių balai, PSDF biudžeto pokyčiai, rezervinis vaistų sąrašas.

Apie seniau vartojamų medikamentų įtraukimą į kompensavimą – t.y., kokia jų terapinė nauda, kiek jie kainuoja, kas buvo komisijoje, kai buvo priimtas sprendimas juos kompensuoti – to tinklalapyje nebus.

Tinklalapyje turi būti skelbiami ir visų komisijos narių pavardės, bet jų irgi nebus, kol nebus pakeista komisijų sudėtis ir kol nesuvienodins tinklalapio su kitų valstybinių institucijų tinklalapiais.

Susitikime dalyvavęs STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka atkreipė dėmesį į komisijų, kurios priims sprendimus, narių atsakomybę.

„800 mln. litų viešųjų pirkimų – čia viešumo niekada nebus per daug. Sveikatos sritį mes laikome savo prioritetine veiklos sritimi. Norime, kad būtų labai tiksliai reglamentuota komisijos narių atsakomybė, apibrėžta, ką jie gali ir ko negali“, - sakė STT direktoriaus pavaduotojas.

Ministrė labiau akcentavo komisijos narių reputacijos skaidrumą, o teisininkai siūlė keisti ne 30 proc. dabartinės komisijos, o visus.

„Gilindamiesi į komisijos narių pavardes, mes pamatysim, kad jie jau ten 10-15 metų dirba ir visokiais socialiniais ryšiais su visais susiję, todėl rotacija yra būtina“, - pabrėžė „Ernst&Young Baltics“ Neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis.

Visiems reikia inovatyvių vaistų

Vienos reta liga sergančių vaikų mamos iškovota teisė į brangių vaistų kompensavimą, kaip ir sakė buvęs ministras V. Andriukaitis, atvėrė Pandoros skrynią. Dabar daugybė retomis ligomis sergančių pacientų nori vaistų. Šiemet inovatyviems vaistams buvo skirta 13,5 mln. litų. Ministrė gyrėsi, jog Lietuvoje inovatyvūs vaistai yra pigiausi Europoje.

D. Mikutienė atkreipė dėmesį į įstatyminį kazusą – reta liga ir reta būklė. Dvi formuluotės leidžia valdininkams be atsakomybės jausmo paspekuliuoti ir neskirti medikamentų. Ministrė prisiminė tyrimą, kuris parodė, jog Lietuva yra 14 vietoje pagal pacientų aprūpinimą kompensuojamais vaistais – Europoje esame per vidurį.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktorius Gintautas Barcys sakė, jog jie yra įvykdę 80 terapinės vaisto vertės nustatymų. „Žmonių trūksta, juos reikia apmokyti“, - sakė G. Barcys.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pabrėžė, jog pacientų teisė į efektyvų gydymą neįmanoma be gydymo geros kokybės vaistais.

„Šiuo metu vaistas yra kompensuojamas 100, 90, 80 arba 50 proc., tačiau tik jo bazinė kaina. Bazinė kaina nustatoma pagal atitinkamos vaistų grupės pigiausius generinius vaistus, todėl kitiems grupėje esantiems vaistams atsiranda paciento priemoka. Taigi bazinė kaina nėra lygi kainai vaistinėje, kurią ir sumoka pacientas. Valstybei paskelbus, kad sumažėjo bazinės kainos, iš tiesų žmogus turi sumokėti dar didesnį skirtumą tarp vaistinėje nustatytos ir bazinės kainos“, - sakė pacientų atstovė.

Jos nuomone, vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą sprendimuose turi dalyvauti pacientų organizacijų atstovai.

Ligonius gydo vaistinių tinklai

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas didžiausią problemą įžvelgia nesusikalbėjime.

„Dažniausiai taip su mumis bendraujama: mums visai neatsako, atsako taip, kad nieko neaišku arba „jūs gal ir teisūs, bet mes taip nedarysim“. Kai sakome, jog reikia naujų technologijų, ir mums atkerta, jog nėra lėšų, visuomet norisi klausti – o jūs jų ieškojot? Kam, pavyzdžiui, laikomos senos technologijos? Manau, tik tam, kad būtų numušta bazinė kaina. Tada negalim įpirkti naujos technologijos, nes bazinė kaina labai maža. Visi nori naujų gydymo metodikų, o kaip mes jas parašysim, jeigu nėra naujų medikamentų?“ – klausė gydytojų sąjungos vadovas.

Jis prisiminė, kaip paprašius įtraukti naujas technologijas į kompensavimo sistemą, jos buvo įtrauktos po 10 metų. Bet ar jos dar turėjo teisę vadintis naujomis?

„Lėšų atsirastų, jeigu būtų atsisakyta dalies senų technologijų. Taip pat reikia apsispręsti dėl kompensavimo 100 ir 90 proc. Perėjus su visais medikamentais į 90 proc. kompensavimą, lėšų atsirastų“, - kalbėjo L. Labanauskas.

Jis pareiškė, jog artimiausiu metu medikai reikalaus, kad būtų grąžinta buvusi vaistų išrašymo tvarka. Pasak jo, tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse išrašomi medikamentai nurodant ne konkretų vaisto pavadinimą, o veikliąją medžiagą.

„Ką dabar turime? Ligonius gydo vaistinių tinklai. Jie siūlo žmogui pigesnius vaistus, bet greičiausiai ne tuos, kuriuos jam norėjo skirti gydytojas. Kartais vaistinės visai pigių vaistų net neparduoda, nes jiems neapsimoka. Šitas klausimas turi būti diskutuojamas“, - kalbėjo L. Labanauskas.

Kas pasikalbės su farmacininku?

„Farmacijos industrijai reikia aiškumo. Mes darom daug iniciatyvų, mūsų veikla tampa skaidresnė. Vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą taisyklės yra tokios, kad, vaizdžiai sakant, „galima kentėti“, bet kai jos ilgainiui apauga visokiais procesais... Sistemos uždarumas – vienas iš skaudulių. Pavyzdžiui, kaip ligonių kasos paskaičiuoja, kad įtraukus kokį medikamentą į kompensavimo sistemą padidės PSDF išlaidos? O kodėl nepaskaičiavo, kad sumažės išlaidos, skiriamos hospitalizacijai?“ – atkreipė dėmesį „Local American Working Group“ atstovas Arnas Vozbutas.

STT direktoriaus pavaduotojas, kalbėdamas apie komisijos narių atsakomybę, kaip pavyzdį paminėjo valstybės tarnautojų pietus su farmacinės įmonės atstovu. Jo nuomone, tai turi būti reglamentuota.

Farmacininkai mano, jog blogai, jei valdininkai bijo su jais kalbėtis. „Galima viešai paskelbti informaciją apie farmacininkų susitikimą su valdininkais, galima viešinti tų susitikimų protokolus. Blogai, jei visai vengiama kalbėtis su farmacinių įmonių atstovais. Kaip nebendraujant bus suteikiama informacija?“ – kalbėjo „Eli Lilly“ atstovė.

Neaiškus konfidencialumo klausimas

Seimo Antikorupcijos komisijos Sveikatos darbo grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė pabrėžė, jog vis akcentuojamas konfidencialumo klausimas gali virsti piktnaudžiavimo objektu.

R. Šalaševičiūtė sakė, kad tame viešame tinklalapyje visgi nebus skelbiama konfidenciali informacija. O kas yra konfidenciali informacija vaisto įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą procese? Pasirodo, tai sprendžia patys farmacininkai. Ir čia užvirė diskusija, tiksliau, daugiau skambėjo pasipiktinimai.

„Kaina negali būti konfidencialus dalykas! Verslas reikalauja skaidrumo. Kiek kainuos mano vaistas – kodėl tokia informacija yra konfidenciali? Už žmonių pinigus perkami vaistai – tai kur čia konfidencialu?“ STT direktoriaus pavaduotojas užgesino aistras pasakęs, kad jie sieks atsisakyti konfidencialios informacijos ir kad visa informacija turės būti prieinama žmogui.

Konfidencialumas virto nemažu akmeniu, ant kurio užkliuvo bemaž visi, dalyvavusieji diskusijoje. Pasikalbėjus su farmacinių įmonių atstovu A. Vozbutu, tapo aišku, jog konfidencialu yra ne kaina, o kokia farmacinė įmonė suteikia nuolaidą valstybei.

„Kaina nėra konfidenciali informacija. Jos yra viešos. Norint Lietuvoje tiekti vaistą į rinką, reikia kainą deklaruoti. Konfidencialumo matmuo atsiranda vėliau. ES šalyse norint pateikti dokumentus kompensavimui gauti, reikia pateikti kitų šalių kainas. Yra šalių „krepšelis“, į kurį Lietuva orientuojasi. Pavyzdžiui, mes teikiam vaistą svarstymui, kurio kaina Vokietijoje, sakykim, 1000 litų ir pas mus 1000 litų. Lietuvai per brangu, todėl prasideda kainos dalies mažinimo procesas. Lietuvoje yra tokia tvarka – yra į valstybės biudžetą grąžinama konfidenciali kainos dalis. Tuo užsiima Tarpderybinė vaistų komisija, ji kviečiasi farmacininkus ir, paprastai sakant, klausia: „Kiek nuleisite kainą?“. Konfidencialumo momentas čia ir atsiranda – kad kiti nežinotų, kiek buvo sumažinta kaina“, - paaiškino A. Vozbutas. Blogiausia, pasak A. Vozbuto, kad ta suma keliauja į vadinamąjį rezervą, o ne panaudojama kitiems vaistams įsigyti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus Projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė pasiūlė politikams prašyti iš SAM paaiškinimo, kodėl jie nusprendė, jog čia konfidencialumo klausimas. „Manau, nereikia laukti įstatymų pakeitimų, kad būtų pradėta viešinti ir skaidrinti sistemą“, - sakė R. Mrazauskaitė.

Tai, matyt, buvo kertinis susitikimo sakinys. Kol kas akivaizdu, kad vieni linkę rengti įstatymų pakeitimus, kiti vis ieško mažų akmenukų, ant kurių bijo suklupti, treti tiesiai šviesiai sako, kad vaistų kompensavimo sistema yra tamsus miškas. Ministrės neskubrūs veiksmai, atsargi laikysena byloja apie nenorą sulaukti interpeliacijos. Tad tikėtina, kad vaistų kompensavimo sistema nuskaidrės ne anksčiau kaip besibaigiant kadencijai, o gal ir vėliau...