Vakcinos nuo vėžio? Ieškokite farmalobistų ausų(3)

Šią savaitę ministrė sukvietė žurnalistus į renginį pašnekėti apie gimdos kaklelio vėžį. Nėjau, nes iš kvietimo teksto nusprendžiau, kad nebus nieko naujo, ko nesame girdėję. Kaip aš apsirikau!

Reklama

Pasirodo, priimtas sprendimas skiepyti mergaites nuo žmogaus papilomos viruso. Kai „suvirškinau“ informaciją, pradėjau piktintis.

Jūs paklausite, kuo čia piktintis? Juk gerai, kad taip prevenciškai rūpinamasi, kad mergaitės vėliau nesusirgtų gimdos kaklelio vėžiu, kurį sukelia keturios to viruso rūšys. Tai viena pusė informacijos, kurią pateikė ministerija ir kuria taip be kritikos žavėjosi žurnalistai ir pasakojo jums. Yra ir kita medalio pusė.

Jungtinėje Karalystėje vakcina nuo ŽPV įtraukta į skiepų kalendorių nuo 2008 m., ten skiepijamos 12-13 metų mergaitės. Pas mus nusprendė, kad skiepys nuo 9 metų. Vakcina veikia apie 5 metus. Ar Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos klerkiukai mano, kad lietuvės mergaitės mylėtis pradeda nuo 10-11 metų? Nes jeigu jos pradeda mylėtis 14-15 metų (kas labiau atitinka realybę), tai skiepo veikimas jau būna pasibaigęs ir reikia skiepyti vėl. Kodėl pasirinktas toks ankstyvas skiepijimo laikas?

Šešerius metus dvi farmacinės įmonės, turinčios šios skiepus, vykdė lobizmą ir joms pavyko. Kodėl manau, kad tai lobizmas? Mat įtraukti šias vakcinas į privalomų skiepų kalendorių yra vienas nelogiškiausių sprendimų, kuris neatitinka ekonominės naudos kriterijų (o juk pas mus viskas labai vertinama per šį parametrą). Juk kovojama už 200 moterų, kurios kasmet miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Kovojama su vakcina, kuri, pasak ekspertų, neduoda 100-procentinės garantijos, ir nepamirškime, kad moterys vis tiek turės reguliariai tikrintis pas ginekologą ir tam valstybė irgi turės skirti lėšų.

Štai ką apie šios vakcinos veiksmingumą rašo gydytojas, knygos „Visa tiesa apie vakcinas“ autorius Richard Halvorsen: „2007 metų gegužės mėnesį žurnalas The New England Journal of Medicine išspausdino vakcinos Gardasil (vienos iš dviejų ŽPV vakcinų) tyrimą, kurį atliko jos gamintojas. Tyrėjai trejus metus stebėjo daugiau nei 12 000 moterų. Dabar gamintojas teigė, kad toms moterims, kurios tiksliai laikėsi bandymų protokolo, vakcinos veiksmingumas siekia 98 procentus (truputį mažiau nei šimtą, bet rezultatas vis vien puikus). Šiuo atveju veiksmingumas vėlgi siejamas su priešvėžiniais pakitimais, o ne su pačiu susirgimu. Atidžiau panagrinėjus šį tyrimą, nevaržomo optimizmo priežasčių sumažėja. Tuo atveju, kai į skaičiavimą įtraukiamos visos moterys, vakcinos veiksmingumas krinta iki kur kas kuklesnių 44 procentų. Bet tuo istorija nesibaigia: jei panagrinėtume visus priešvėžinius pakitimus, kuriuos visoms moterims sukėlė bet kuris ŽPV tipas, veiksmingumas nukristų iki 17 procentų – ir nematyti apskritai jokio akivaizdaus vakcinos poveikio, užkertant kelią CIN 3, pačiam pavojingiausiam priešvėžiniam pakitimui, kuris dažniausiai linkęs išsivystyti į vėžį“.

Knygos autorius, ne vienerius metus tyrinėjantis visokias vakcinas, eina dar toliau ir apnuogina vakcinos saugumo klausimą: „Gardasil gamintojas ketverius metus stebėjo 11 000 moterų, paskiepytų jų gaminiu, bei 9000 moterų, kurioms buvo sušvirkšta placebo injekcija. Devynioms vakcina paskiepytoms moterims atsirado potencialių autoimuninių sutrikimų (prasidėjo artritas), šiek tiek mažesnėje kontrolinėje grupėje taip nutiko trims moterims. Tai reiškia, kad vakcina gali pustrečio karto padidinti autoimuninių ligų riziką“.

Nukentėjusiųjų skaičiai gal ir nedideli, bet ar jūs norite tokių ligų grėsmės savo dukrai? Ar ne lengviau ir saugiau jai būtų papasakoti apie saugius lytinius santykius, apie meilę ir kitus dalykus? Gal iš viso jau pagaliau valstybės lygmeniu turėtų būti sprendžiamas seksualinio švietimo klausimas ugdymo įstaigose?

Kodėl šioje šalyje viskas taip keistai organizuojama, kodėl gyvenama tokia logika: „duodam jums skiepą, o paskui kažkaip spręsime ankstyvo nėštumo klausimą, augantį lytiškai plintančių infekcijų tarp paauglių paplitimą. Nėra reikalo čia jiems apie tai pasakoti, tegul gyvena „drugelių ir gėlyčių“ pasaulyje, bet bus paskiepyti brangia vakcina, kuri gal nelabai efektyvi, gal turi visokių pašalinių efektų, bet mes viską padarėm dėl savo vaikų.“

Pastaruoju metu tiesiog galima pradėti vesti sąrašiuką valdžios vykdomų sprendimų, kurie neva padeda vaikams. Labai greitai tas sąrašiukas pildosi – vakcinas nuo ŽPV irgi galima bus įtraukti. Beje, nepamirškite, dar kiek mūsų pačių pinigų bus įkišta jūsų agitacijai, kad tas skiepas geras ir labai reikalingas mūsų dukroms. Ir kad jiems reikės kasmet paskiepyti apie 10-15 000 mergaičių (čia grubiai skaičiuojant pagal kasmet gimstančių vaikų skaičių), skiepas kainuoja apie 347 euro, vadinasi, per metus iš biudžeto iškeliaus apie 3,5 milijono eurų!

O man labiausiai skauda, kad mūsų šalyje yra spina bifida susirgimą turinčių vaikų, kuriems sunku pasišlapinti, nuo mažų dienų jie kenčia, nes mums įprastas fiziologinis veiksmas jiems atliekamas su kateterių pagalba. Valstybė tokiems vaikiukams per mėnesį kompensuoja vos 5 kateterius. Manoma, kad tiek kartų per mėnesį jie šlapinasi ir to tikrai užtenka. PSO apibrėžia mažiausią skaičių – 50 vnt. per mėnesį. Va šitam pinigų neatsirado, o skiepams atsirado? Kodėl? Ieškokite šioje istorijoje farmalobistų ausų – kateterių gamintojų įmonės mūsų šalyje nėra, tik perpardavėjai, kuriems didesnio skaičiaus kateterių įtraukimas į kompensavimą nerūpi, nes jie dar šimtus kitų prekių parduoda. O vakcinų nuo ŽPV gamintojai turi savo būstines Lietuvoje ir jie labai suintersuoti parduoti jų kuo daugiau.

Kviečiame savo nuomonę pareikšti atsakant į dienos klausimą.