Valstybė turi finansuoti ir privačias medicinos paslaugas

Šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą „Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų, susijusių su teise į sveikatos priežiūrą, išaiškinimo“. Juo  išaiškinta, kad įstatymu gali būti nustatyta tokia sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarka, kai paciento pasirinkimu iš privačių šaltinių gali būti apmokama tam tikra paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dalis.

Reklama

Teismas išaiškino, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta gyvybiškai būtinos (reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti ir netapatintinos su medicinos pagalba žmogaus sveikatai gelbėti ir išsaugoti) nemokamos, t. y. finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, medicinos pagalbos piliečiams garantija. Didesnę, negu nustatyta, nemokamos medicinos pagalbos piliečiams apimtį įstatymų leidėjas gali nustatyti tik jeigu tai atitinka valstybės finansines galimybes, t. y. jeigu valstybės biudžetui neužkraunama šių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.

Anot sprendimo, valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose piliečiams teikiamoms nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti, nuolatiniam šiai pagalbai teikti reikalingo šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti. Tačiau kartu negali būti paneigiama valstybės priedermė remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos laisvė.

„Įstatymu turi būti nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo privalomojo sveikatos draudimo lėšomis pagrindai, pagal kuriuos poįstatyminiais teisės aktais gali būti nustatoma detali minėtų paslaugų apmokėjimo tvarka. Įstatymu turi būti aiškiai apibrėžta privalomojo sveikatos draudimo lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, nurodyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokios sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos šio draudimo lėšomis; tam tikrais atvejais paciento pasirinkimu (pageidavimu) tam tikra sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, dalis gali būti apmokama iš privačių finansavimo šaltinių, tačiau tokiu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtas iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas užtikrinti pakankamą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, - rašoma išaiškinime.

Į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti praėjusiais metais paskelbtą nutarimą, kreipėsi sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

E. Masiulis: „Konstitucinis Teismas patvirtino, kad sveikatos apsaugos ministro fantazijos prasilenkia su įstatymais“

Šiandienos Konstitucinio Teismo sprendimas įrodo, kad sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio planai apriboti pacientų teisę gydytis skirtingose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

„Ligšiolinės sveikatos apsaugos ministro iniciatyvos patyrė fiasko. Po Konstitucinio Teismo sprendimo tapo aišku, kad ministro fantazijos ir eksperimentai prasilenkia su Konstitucija bei pamina gyvybiškai svarbią pacientų teisę rinktis, kur gydytis ir gauti norimas paslaugas. Jokia valdžia ir joks ministras negali gyventojams primesti savo diktato – visos šalies gydymo įstaigos turi teisę teikti valstybės finansuojamas paslaugas“, – sakė E. Masiulis.

Liberalo teigimu, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl nemokamos būtinosios medicinos pagalbos, kuri turi būti teikiama ir valstybės biudžeto lėšomis apmokama skirtingose gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos ministras privalo Seimui nedelsiant pateikti įstatymų projektus, apibrėžiančius nemokamai teikiamų paslaugų sąrašą ir apimtis.