Vandens šuliniai Lietuvoje vis dar opi problema

Lietuvoje valstybės lėšomis kasmet tiriamas šachtinių šulinių vanduo, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Šachtinių šulinių vanduo laikomas pačiu nesaugiausiu vandeniu, jis dažnai būna užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu). 2012 m. atlikti tyrimai rodo, kad trečdalio šulinių vanduo nesaugus gerti.

Pavojingiausias kūdikiams

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad nitratai, kurių toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi, labai pavojingi kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Mat nitratai žmogaus organizme virtę nitritais hemoglobiną, kuris  aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu, todėl vystosi vidinis deguonies badas. Tokia būklė ypač pavojinga kūdikiams, nitratų poveikis gali būti net mirtinas.

Visgi Lietuvoje šulinių vandenį naudoja dar labai daug žmonių. 2012 metais daugiausiai pranešimų apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, naudojančius šachtinių šulinių vandenį, gauta Šiaulių apskrityje – 625, mažiausiai – Tauragės apskrityje – 115. Vilniaus apskrityje 2012 metais net 463 šulinių vandenį naudojo nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, tai sudaro 16,2 proc. visų Lietuvoje 2012 metais gautų pranešimų.

Trečdalio Lietuvos šulinių vanduo – nesaugus

Nėščiosios, kurios maistui naudoja šulinių vandenį, apie tai turi pranešti savo asmens sveikatos priežiūros įstaigai, o ši apie tokį pranešimą informuoja visuomenės sveikatos centrą, veikiantį atitinkamoje teritorijoje.

2012 m. visoje Lietuvoje iš viso gauti 2855 pranešimai apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, maistui naudojančius šulinių vandenį. Ištirtas 2900 šulinių vanduo. Cheminiai vandens tyrimai parodė, kad didžiosios dalies šulinių vanduo yra saugus – reikalavimus atitiko 1966 ištirtų šulinių vanduo.

Visgi beveik trečdalio šulinių vandenyje nustatyta per didelė nitritų ir nitratų koncentracija. Leidžiama nitritų koncentracija viršyta 56 šulinių vandenyje, nitratų koncentraciją – 900 šulinių. 2012 metais Lietuvoje nustatytas 1 apsinuodijimo nitritais ir nitratais atvejis.

Visuomenės sveikatos centrai, gavę laboratorinių tyrimų duomenis, rodančius, kad šulinio vanduo neatitinka keliamų reikalavimų, nedelsdami apie tai praneša tirto vandens vartotojams bei nurodo nevartoti užteršto vandens.

Virinimas nepadeda

Šulinių vanduo nitratais užteršiamas netinkamai ūkininkaujant ar netinkamai įrengus šulinį. Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nitritais ir nitratais užteršto šulinių vandens išvalyti neįmanoma. Deja, cheminiai elementai (nitritai, nitratai) virinami iš vandens nepasišalina. Tad nustačius, kad šulinio vanduo yra užterštas šiomis cheminėmis medžiagomis, patariama jo atsisakyti ir maistui naudoti vandentiekio vandenį, o jeigu jo nėra – fasuotą vandenį iš parduotuvių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras