Vargas dėl tualeto: ką daro Palangos poilsiautojai, kai prispaudžia „reikaliukai“

Pirmadienis vėl karščiais lepino Palangos pajūrio poilsiautojus. Tiesa, kaitrią saulę kiek nuplovė lengvas lietus, tačiau jis poilsiautojų nė kiek nesupeiktas, nes tik padėjo atgaivinti suprakaitavusius kūnus. Kas iš tiesų vargina į pajūrį atvykusius pailsėti – tai, kad atėjus pasikaitinti į paplūdimį, tenka vargti dėl tualeto reikalų.

Reklama

Dirba be išeiginių

Prie Palangos bažnyčios įsikūrusio viešojo tualeto prižiūrėtoja gūžčioja pečiais – ji dirba tik pirmąsias dienas ir dar nepastebėjo, kad poilsiautojai skųstųsi tualetų stygiumi. Šis kurorto centre įsikūręs tualetas veikia nuo 8 ryto iki 23 val. vakaro ir yra nemokamas. Laikas nesiskiria nei darbo dienomis, nei savaitgaliais. Dienos metu žmonių nedaug, tačiau, kaip sako kito viešojo tualeto visai prie pat Palangos tilto darbuotoja, žmonių antplūdis prasideda vakare.

„Ūžas, kas tada darosi – eina ir eina“, - šypteli moteris, nenorėjusi prisistatyti vardu. Ji sako, kad iš viso pajūryje veikia 16 viešųjų tualetų, priskaičiuojant ir konteinerinius, ir tik du iš jų yra mokami – parke prie Birutės kalno ir autobusų stotyje.

Jūra pasirodė švaresnė nei Anglijoje

„Šiandien buvau jau du kartus (viešajame tualete – red. past.), bet nepažiūrėjau jų grafiko, - sakė GRYNAS.lt užkalbintas į pajūrį švęsti brolio vestuvių iš Anglijos atvykęs Edmundas. – Normalūs tualetai, man visai patiko, tik atkreipiau dėmesį, kad dušas 6 Lt, jeigu nori nusiprausti. O tualetas nemokamas“.

Paklaustas, kaip vertina vieša paslaptimi laikomą faktą, kad prispyrus „reikaliukui“ nepasikuklinama pasysioti ir jūroje, vyras juokėsi, kad to akivaizdžiai nepastebėjo, todėl sunku įvertinti, kaip plačiai ši praktika paplitusi.

„Kiek žinau, pagal sveikatingumą (sysioti – red. past.) nepatartina, gali prisirinkti bakterijų ir kirmėlių. Negeriu jūros vandens, atrodė švarus, kai maudžiausi. Sakyčiau, kad vanduo švaresnis negu Anglijoje, bent jau ten, kur aš gyvenu, nešvarus vanduo, o čia švaresnis“, - sakė Basanavičiaus gatvėje sutiktas Edmundas.

Prie Baltijos jūros sutikti vietiniai Albertas, Martinas ir Donatas juokėsi išgirdę klausimą, ar prie jūros nepasigenda tualetų: „Nelabai. Kažkaip užtenka, pilna baruose tualetų, jeigu reikia. Aišku, leidžia, kai pasakai, kad labai prispyrė. Galima ir į Baltijos jūrą, bet nesmagu kažkaip“.

Ar neteko matyti jūroje sysiojančių poilsiautojų? Vaikinai juokėsi, kad tokių dalykų po vandeniu nesimato: „Daug kas daro, bet, aišku, nesimato. Tai faktas“.

Jie skaičiavo, kad einant pajūriu yra matę kokius tris-keturis viešuosius ir biotualetus.

Baro darbuotojas: per dieną ateina 40-50 prašinėtojų į tualetą

Basanavičiaus gatvės pabaigoje įsikūrusio restorano „Žuvinė“ vyr. padavėjas Dovydas, GRYNAS.lt pasiteiravus, ar į barą atklysta daug poilsiautojų, prašančių užeiti į tualetą, linksėjo galva. Tokių prašinėtojų, jo teigimu, per dieną ateina ir keturios-penkios dešimtys.

„Buvo minčių (imti mokestį – red past.), bet kažkaip... siūlome geriau ką nors nusipirkti – ar kavos ar dar ko nors“, - pasakojo Dovydas. Anot jo, viešųjų tualetų Palangoje labai trūksta, ypač tai pasakytina apie Basanavičiaus gatvę. Jis sako, kad šioje gatvėje yra vos vienas tualetas ir dar labai apleistas.

„Vietiniai juk beveik niekur neina, o poilsiautojams – labai trūksta. Ir kur visi šlapinasi? Į jūrą!“, - sakė žuvies restorano darbuotojas.

Pilna reklamų, o nuorodų, kur tualetai – trūksta

Ant Palangos tilto sutikta poilsiautoja Violeta atkreipė dėmesį, kad trūksta gal ne tiek tualetų, kiek ženklų apie esamus.

„Kadangi atvykome pas savus žmones, kurie gyvena visai šalia kurorto, nelabai pasigedome tualetų, bet einant į moterų pliažą pastebėjau, kad yra vienas, bet nežinau, koks ten jo stovis, koks lygis“, - sakė moteris. Anot jos, einant paplūdimiu netrūksta nuorodų, kur gelbėjimo stotis, kur vietos, kur galima kažką įsigyti, pilna reklamų, o štai tualetai, kurie taip pat yra aptarnaujanti sfera lyg ir liko pamiršti.

„Trūksta nuorodų, todėl nenuostabu, kad žmonės visuos tuos reikalus daro jūroje, paplūdimyje, miškuose, kopose. Reikia ženklų ne tik, ką pirkti, ką parduoti, o ir ženklų, kur nusiprausti ar kur yra elementariausias WC“, - svarstė Violeta. Nuorodos, anot jos, turėtų būti maždaug kas pusę kilometro.

„Jeigu žmonės valgo, geria, kažkur reikia ir visa kita palikti“, - sakė pajūryje sutikta moteris.

GRYNAS.lt primena, kad šlapimas jūroje didžiausią pavojų ima kelti tuomet, kai smarkiai įšyla vandens tenperatūra. Kai ji pasiekia 20 laipsnių, o šiuo metu Baltijos jūros vanduo yra įšilęs netgi dar labiau, šlapimo prisotintame vandenyje pradeda daugintis mikroorganizmai, o tai jau pavojinga sveikatai. Tiesa, iki šiol trūksta tyrimų, kiek šlapimas gali būti pavojingas vandens gyvūnijai ir kiek iš tiesų gali pakenkti žmogui.

Rūta Levickaitė