Vasarą daugėja neatsargaus elgesio ir traumų

Šiltuoju periodu dėl traumų į specialistus besikreipiančiųjų padaugėja trečdaliu. Apie 50 proc. visų patiriamų traumų nutinka vandenyje, likusios traumos – buitinės bei autotraumos.

Buitinių traumų padaugėja savaitgaliais bei švenčių dienomis, taip pat prasidėjus šiltiems orams. Dažniausiai nukenčia jauni, darbingo amžiaus žmonės. Pagrindinė nelaimių priežastis – neapdairumas, žinių ar fizinio aktyvumo stoka.

Apie traumų padidėjimą vasarą byloja ir ženkliai pastaruoju metu išaugęs į vaistines besikreipiančiųjų skaičius. „Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą sužeidimai glaudžiai susiję su pasikeičiančiu laiko praleidimo būdu, lauko darbais, laisvalaikiu gamtoje. Dažnas prižiūri daržą ar sodą, stovyklauja, sportuoja ir pan. Tai ir nulemia didesnį nei įprastai fizinį aktyvumą, taip pat padidėja ir įvairių traumų tikimybė“, – pabrėžė vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Įvairūs sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pertempimai, nudegimai, vabzdžių įkandimai, pjautinės žaizdos, apsinuodijimai – tai dažniausiai pasitaikančios traumos vasarą. Pastebima, kad pagal traumos vietą dažniausiai pasitaiko kelio, pėdos ir kulkšnies traumos, taip pat įvairūs nugaros ir pečių srities sužeidimai.

„Patempimų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą, tinimą. Svarbu atminti, kad pirmąsias tris traumos dienas šildančios priemonės ir bet koks masažas draudžiami. Skausmui palengvinti ir uždegimui mažinti vaistinėse galima rasti įvairių tepalų, tablečių, pleistrų ir kitų priemonių. Pirmoji pagalba yra labai svarbi, nes nuo to, kada ir kaip ji bus suteikta, priklauso traumų ar žaizdų gijimas, tolesnė sergančiojo būklė ir gydymas“, - sakė vaistininkė.

Specialistė pažymėjo, kad nudegus saulėje patartina nudegusią vietą atvėsinti vėsiu vandeniu, dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriau pažeistas vietas rekomenduotina tepti medikamentais, skirtais nudegimams gydyti, mažinančiais skausmą ir paraudimą. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito.

Sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus ir labai stipraus raumens įtempimo. Po traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas, žmogus negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali priminti skaudančios kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta. Sausgyslės ar raiščiai sugyja tik maždaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva.

„Dažnai vasarą pasitaikančias pjautines žaizdas, patartina gydyti pirmiausia sustabdant kraujavimą, žaizdą išplaunant antiseptiniais tirpalais ir jos kraštus sutepant jodu. Pažeistą galūnę rekomenduojame laikyti pakeltą. Jei žaizda yra gilesnė ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą, kur gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo stabligės“, - pažymėjo J. Švarcaitė.

Jos teigimu, dėl šilto oro padaugėja ir apsinuodijimų maistu. „Labai svarbu per išvykas neimti greitai gendančių produktų. Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams reikia gerti kuo daugiau negazuoto vandens, atskiestų sulčių, juodosios arbatos, nes organizmas tuo metu netenka daug skysčių, todėl gali prasidėti inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Dažniausiai apsinuodijimo simptomai turėtų praeiti per parą, tačiau jei nuo netinkamo maisto sutrinka kvėpavimas, atsiranda raumenų silpnumas, smarkiai viduriuojama, pakyla kūno temperatūra, taip pat jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, - patarė vaistininkė.

Džeraldas Kauneckas