Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose natūraliuose vandens telkiniuose – jūrose, ežeruose, upėse. Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Kad galėtume be jokios rizikos mėgautis atostogomis prie vandens, reikia saugotis su maudynėmis susijusių pavojų. Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2010-2013 metais besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose nuskendo 626 žmonės.
Natūraliuose vandens telkiniuose dažniausiai nuskęsta vaikai ir 51-55 metų amžiaus žmonės. Vaikų skendimų priežastys yra glaudžiai susijusios su jų amžiumi – maži vaikai dažniausiai nuskęsta dėl tėvų priežiūros stokos, vyresni – dėl savo galimybių pervertinimo, šokinėjimo į vandenį stačia galvą. Tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų dažniau nuskęsta vyriškos lyties asmenys.
Ne maudymosi metu įkritę į vandens telkinį 2010 – 2013 metais nuskendo 230 asmenų, tarp jų 19 nepilnamečių. 9 vaikai buvo 1-5 metų amžiaus, 5 vaikai – 6-10 metų amžiaus. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad tokio amžiaus vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus. Pervertinę savo jėgas nuplaukia per toli, pavargsta, ir pradeda skęsti. Svarbu žinoti, kad vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, panirę į vandenį, nesišaukia pagalbos, nes nesuvokia kas vyksta.
Kad vasariška pramoga prie vandens telkinių baigtųsi tokia pačia gera nuotaika, kaip ir prasidėjusi, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena saugaus elgesio prie vandens telkinių ir maudynių metu taisykles:
prižiūrėkite vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus visą dėmesį sutelkiant į juos: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla;
maudynių metu nieko nevalgykite (pvz., saldainių „ledinukų“) ir nekramtykite (pvz., kramtomosios gumos), galite užspringti, o sutrikus oro patekimui į plaučius, galite pradėti skęsti;
nesimaudykite iš karto po valgio, turi praeiti bent 60 minučių;
nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų (pvz., slopinančių vaistų), gali pablogėti orientacija, reakcija, galite pervertinti savo galimybes;
perkaitę saulėje ar po didelio fizinio krūvio nešokite staiga į vandenį, tai gali sukelti raumenų mėšlungį arba širdies paralyžių;
nesimaudykite audros metu ir žaibuojant. Prisiminkite, kad vanduo yra laidus elektrai;
neplaukiokite ant rąstų, lentų ar kitų plaukioti nepritaikytų daiktų. Jei nesate geras plaukikas, neplaukiokite su pripučiamais čiužiniais, nes galite nuo jo nuslysti ir pradėti skęsti;
nešokite stačia galva į vandenį, jei neaiškus tos vietos gylis ir dugnas. Atsitrenkus galva į dugną ar vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima nusilaužti kaklo slankstelį ir sužaloti stuburo smegenis. Tada paralyžiuojamos rankos bei kojos ir liekama neįgaliu visam gyvenimui arba nuskęstama, jeigu sužeistojo niekas neištraukia į krantą;
jei nesate geras plaukikas, neplaukite į vandens telkinio gilumą, plaukite horizontaliai;
neplaukite vienas, maudynės su draugais ar šeimos nariais ir saugesnės, ir smagesnės.
Mokykitės plaukti ir saugiai elkitės vandenyje!
Informaciją parengė Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Rušinskienė