Vasario 22-oji primena: senatvė – ne priežastis atsisakyti gyvenimo kokybės

Dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje savo valia atsisako pagyventi dar penkerius metus, dešimt ar ilgiau. Šalies kardiologai pastebi, kad tūkstančiai vyrų ir moterų galėtų džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, jeigu laiku kreiptųsi į šeimos gydytojus. Vasario 22-ąją visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena, kad kiekvienas 75 metų ir vyresnis asmuo turėtų pasitikrinti dėl aortos stenozės.

Reklama

Aortos stenozė yra viena iš širdies vožtuvų ligų, kurios negydomos baigiasi mirtimi. Tačiau net ir kentėdami skausmą krūtinės srityje, kamuojami dusulio ir galvos svaigimo kai kurie senjorai ilgą laiką vengia apsilankyti pas medikus. „Atidėliodami vizitą pas šeimos gydytoją žmonės atsisako galimybės gyventi geriau ir ilgiau“, – pastebi gydytojas kardiologas, prof. dr. Ramūnas Unikas, per ilgą darbo praktiką Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje išgelbėjęs daugybę pacientų.

Anot profesoriaus R. Uniko, būtent bendrosios praktikos gydytojams ir kardiologams tenka labai svarbus uždavinys – pasakoti ir priminti potencialiems pacientams ir jų artimiesiems apie širdies vožtuvų ligos simptomus ir galimus padarinius. Mat, jeigu sunki aortos stenozė negydoma, vos pusė pacientų išgyvena ilgiau negu dvejus metus.

Širdies vožtuvų ligą įprastai išduoda krūtinės taške ties aortos vožtuvu girdimas ryškus sistolinis ūžesys. Paklausęs paciento širdies stetoskopu ir pastebėjęs ligos požymius, šeimos gydytojas turėtų siųsti pacientą tolesniems tyrimams pas kardiologus.

„Veiksmingas gydymas gali būti taikomas tiek 70 metų, tiek 80 metų, tiek vyresniems pacientams“, – teigia prof. dr. R. Unikas. Tinkamiausią gydymą parenka širdies specialistų komanda, įvertinusi klinikines ir anatomines individualių pacientų charakteristikas. Paprastai parenkamas vienas iš dviejų metodų: atvira chirurginė aortos vožtuvo operacija arba transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI).

Būtent TAVI gydymo būdą širdies specialistai vadina didele pažanga, nes ši minimaliai invazinė procedūra gali būti taikoma itin aukštos rizikos pacientams, be to, užtikrina greitesnį pacientų sveikimą ir sugrįžimą į įprastą gyvenimą.

Pirmoji TAVI procedūra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikta lygiai prieš 10 metų. Pasak prof. dr. R. Uniko, per šį laiką indikacijos išsiplėtė – dabar TAVI procedūra gali būti atliekama ir tais atvejais, kai chirurginės operacijos rizika pacientui yra vidutinė ar maža.

Europos kardiologų draugijos duomenimis, Lietuvoje TAVI procedūra kasmet galėtų būti atliekama per 1000 pacientų. Tuo tarpu pernai mūsų šalyje atliktų procedūrų skaičius buvo 5 kartus mažesnis.

Tyrimai skirtingose šalyse rodo, kad iš viso širdies vožtuvų ligos šiuo metu kamuoja maždaug 2,5 proc. planetos gyventojų, dauguma jų yra 75 metų ir vyresni.

Dažniausiai aortos stenozė kamuoja garbaus amžiaus žmones, nes metams bėgant ant aortos vožtuvo burių pamažu kaupiasi kalcis, dėl to jos standėja ir kietėja – vožtuvas negali tinkamai atsidaryti ir užsidaryti, jo anga susiaurėja. Suprastėjus aortos vožtuvo funkcijoms, kraujas iš širdies negali normaliai ištekėti į aortą – širdis turi stipriau susitraukti, kad galėtų išstumti kraują. Širdis kurį laiką sugeba atlaikyti didesnį krūvį, tačiau patologijai įsisenėjus, skilvelis nusilpsta, padidėja, išsiplečia, nesugeba tinkamai susitraukti. Dėl to fizinio krūvio metu pacientai ima dusti, greitai pasireiškia nuovargis, svaigsta galva, alpstama.

Ligos kamuojami žmonės yra priversti riboti sau įprastas fizines veiklas, pablogėja gyvenimo kokybė. Negydoma sunki liga progresuoja ir gali sukelti širdies nepakankamumą ar net staigią mirtį.

Prognozuojama, kad visuomenei senstant širdies vožtuvo ligos taps nauja epidemija, nes iki 2040 m. sergančiųjų skaičius pasaulyje padvigubės, o iki 2060 m. – patrigubės.

Vien Vakarų Europos šalyse kasmet diagnozuojama apie pusė milijono naujų aortos stenozės atvejų.