Kokiai duonai teikti pirmenybę
Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną buvo moters brandumo požymis.
Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg. duonos. Šiandien mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama ženkliai mažiau – po 150–300 gramų.
Nors įvairios tautos turi savo mėgstamą duoną, tačiau visas jas vienija vienas bendras bruožas - didžiulė pagarba ir meilė jai.
Duonos gyvenimas prasideda nuo idėjos
Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių.
Duona – puikus angliavandenių, t. y. energijos, šaltinis, joje gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, kalio, natrio, chloro, fosforo.
Taip pat joje yra skaidulinių medžiagų – angliavandenių, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet skaido žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos daro didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, padeda sumažinti storosios žarnos vėžio, koronarinės širdies ligos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, jos naudingos metant svorį.
Skaidulų daugiausia grūdo apvalkale, todėl naudingiausia sveikatai yra duona iš visų grūdo dalių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“ ar „pilno grūdo“ miltų), iš rupių miltų ar su grūdais ir sėklomis.
Iki šiol nėra vieno atsakymo, kokia duona – ruginė ar kvietinė – yra geresnė. Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų. Kvietinė paprastai yra šiek tiek puresnė – tokią duoną organizmas lengviau įsisavina.
Svarbiausia, kad duona būtų kokybiška ir laikoma tinkamomis sąlygomis. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų, ypač pavojinga supelijusi duona. Tokia jokiu būdu neturėtų patekti į parduotuvių lentynas. O ir namie būtina užtikrinti jos apsaugą nuo pelėsio: laikyti sausoje medinėje duoninėje ar hermetiškai uždaromame inde šaldytuve. Pravartu retkarčiais duoninę dezinfekuoti acto tirpalu.
Rinkdamiesi duoną parduotuvėje atkreipkite dėmesį į jos galiojimo datą, apžiūrėkite, ar nepažeista pakuotė. Kaip ir kitų maisto produktų, duonos nepirkite daugiau, nei galite suvalgyti per keletą dienų. Paprastai gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, o pjaustyta duona – iki 6 parų. Jei pakuotė praplėšiama, šis laikas, be abejo, sutrumpėja.
Duonoje yra gana nemažai druskos – vienoje vidutinio dydžio riekėje apie 0,45 g. Tad pirmenybę teikite tai, kurioje yra mažiau druskos. O jei duoną kepate namie, druskos ir visai nedėkite.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija
Susiję straipsniai
