Vegetarinė dieta mažina kraujospūdį

Vegetarine dieta galima sumažinti kraujospūdį lygiai taip pat efektyviai, kaip ir mažinant druskos kiekį maiste ar vartojant medikamentus.

Greitas efektas

Daugelyje augalų yra mažai sočiųjų riebalų ir daug maistinių skaidulų. Šie du aspektai yra svarbūs sveikai mitybai. Daugelis tyrimų parodė teigiamą vegetarinės mitybos poveikį sveikatai, įskaitant galimą apsaugą nuo širdies ligų, kai kurių vėžio formų, cukrinio diabeto, vidurių užkietėjimo, nutukimo ir kt.

Reklama

Japonų mokslininkai atliko beveik 250 studijų, nagrinėjusių vegetarinės mitybos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms, tarp jų – padidėjusiam kraujospūdžiui, metaanalizę, o rezultatus paskelbė žurnale „JAMA Internal Medicine“.

Buvo nagrinėjamos įvairios vegetarinės dietos. Jos poveikis buvo lyginamas su visavertės mitybos poveikio kraujospūdžiui rezultatais.

Autoriai nustatė, kad vegetarinė dieta įspūdingai mažina tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, lyginant su visaverte mityba. Pereinant prie vegetarinės dietos, pasiekiamas greitas kraujospūdžio mažinimo efektas, kuris, autorių nuomone, priklauso nuo dviejų faktorių: nuo didelio kalio ir mažo saturuotų riebalų  kiekio maisto racione, kurie sumažina kraujo „sunkumą“ ir lemia mažesnį kraujospūdį. Taip pat nuo visiems žinomo kūno svorio mažinimo, kuris lemia laipsnišką, bet nuoseklų kraujospūdžio mažėjimą.

Pageidautini šautiniai poveikiai

Be to, vegetarinė mityba susijusi su sveiku gyvenimo būdu, fiziniu aktyvumu ir visais kitais faktoriais, kurie lemia mažesnį kraujospūdį, nepriklausomai nuo pirminių dietos komponentų, kuriuos diktuoja tradicijos, klimatas, pomėgiai.

Autorių atlikta metaanalizė įrodo nefarmacinių priemonių vertę mažinant kraujospūdį. Vegetarinės dietos pritaikymas mažai kainuoja, o visi „šalutiniai efektai“, priešingai nei vaistų, yra pageidaujami: svorio kritimas, žemas cholesterolis, geresnė cukraus kontrolė ir kt.

Mokslininkai skatina gydytojus skirti vegetarinę dietą kaip reikšmingą kraujospūdžiui mažinti ir pasikliauti medikamentais tik tada, kai dietos pakeitimas neveikia.

Reikia daug žinių ir pastangų

„Manoma, kad vegetarinė mityba mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį organizme, mažindama aterosklerozės riziką. Tai svarbi prevencija mažinant širdies ir kraujagyslių ligas“, - pripažįsta Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Ji priduria, kad B grupės vitaminų ir geležies galima gauti ir su augalinės kilmės maistu, tačiau būtent iš augalinio maisto geležis blogai pasisavinama, todėl, jei yra anemijos rizika, gali būti, jog ateityje pasirinkus vegetarinę mitybą teks vartoti maisto papildus, vaistus geležies kiekiui atstatyti.

„Būtina sąmoningai pasirinkti produktus, todėl maistas turi būti kuo įvairesnis, padedantis kuo lengviau pasiekti maistinių medžiagų ir energijos tinkamą balansą. Nusprendus pasirinkti vegetarinį maitinimosi būdą tikrai reikia daug žinių ir pastangų, jei norime, kad tokia mitybą teiktų naudą sveikatai“, - sakė dietologė.

Pagrindinės vegetarinės mitybos rūšys

Gydytoja E. Kliukaitė portalui VLMEDICINA.LT sakė, jog statistikos, kokia Lietuvoje vegetarizmo rūšis dažniausia, nėra.

Ovolaktovegetarai vartoja pieno produktus, kiaušinius, medų ir visus augalinius maisto produktus, tačiau atsisako mėsos, žuvies, paukštienos.

Laktovegetarai vartoja pieno produktus, medų ir visus augalinius maisto produktus, tačiau atsisako mėsos, žuvies, paukštienos, kiaušinių.

Ovovegetarai vartoja tik kiaušinius, medų ir visus augalinius maisto produktus, tačiau atsisako mėsos, žuvies, paukštienos, pieno produktų.

Veganai vartoja tik augalinius maisto produktus ir vengia visų gyvulinės kilmės maisto produktų (įskaitant pieną, kiaušinius ir medų).

Šaltinis

Yokoyama Y, Nishimura K, Barnard ND, et al. Vegetarian diets and blood pressure. A meta-analysis. JAMA Intern Med 2014; DOI:10.1001/jamainternmed.2013.14547.