Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai.
Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.), tiek suaugusiems, kurie vėjaraupiais serga sudėtingiau.
Kaip užsikrečiama?
Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus jam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo sergančio juostine pūsleline) ar netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus.
„Sergantis vėjaraupiais žmogus ligą gali platinti 1–2 dienas prieš atsirandant simptomams ir būti pavojingas aplinkiniams iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (5 dienos po išbėrimo atsiradimo). Kai žaizdelės pasidengia šašais – jos jau nepavojingos“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Ji primena, kad pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo ir gali priminti peršalimą: gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, kurioms plyšus, susidaro šašas. Beria bangomis, kas 1–2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus.
Kadangi tai labai užkrečiama liga, sergantysis turi būti izoliuojamas, negalima leisti vaiko į darželį, mokyklą, ar vesti į lauką. Vėjaraupiais persirgę vaikai lankyti ugdymo įstaigą ar susitikti su draugais gali tik tuomet, kai bus nukritę visi šašeliai nuo odos ir visos gleivinės bus švarios.
Ar tikrai geriau persirgti?
Vėjaraupiais dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams.
„Net kalbėdami apie vaikus, negalime tvirtai teigti, kad visi jie serga lengvai. Ko gero, kiekvienas šeimos gydytojas iš savo patirties papasakotų faktų, kai teko gydyti ypač sunkiomis formomis sergančius vaikus, kuriems išsivystė odos, sisteminės komplikacijos ar net encefalitas. Be to, vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Efektyviausiai nuo vėjaraupių apsaugo skiepai. Paskiepyti rekomenduojama visus nesirgusius vaikus, ypač tuos, kurie lanko darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius nusilpusią imuninę sistemą, taip pat suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais.
Vėjaraupių skiepais negalima skiepyti nėščiųjų, taip pat asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriamas imunoglobulinas. Todėl šeimose, kuriose gyvena minėtieji asmenys, ypač svarbu pasiskiepyti kitiems nesirgusiems šeimos nariams.
Be skiepų, svarbu laikytis rankų higienos taisyklių, reguliariai vėdinti patalpas bei valyti paviršius. Atsiradus vėjaraupiams būdingų simptomų (odos bėrimas, karščiavimas), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.