Negydoma migrena gali tapti nuolatine palydove: kuo ji skiriasi nuo paprasto galvos skausmo

Migrenos simptomai apsunkina kasdienę veiklą ir dažnai priverčia atsitraukti nuo įprastų darbų. Jos sukeltas skausmas paprastai būna stiprus, pulsuojantis, vienpusis, dažnai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ar garsui. Medikai įspėja, kad ignoruojant pirmuosius migrenos simptomus, ilgainiui gali išsivystyti lėtinė forma, kurią gydyti bus gerokai sudėtingiau.

Reklama

Migrenai diagnozuoti neurologai remiasi Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos nustatytais klinikiniais kriterijais. Galvos smegenų vaizdiniai tyrimai atliekami tuomet, kai būtina atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė pažymi, kad įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai būna lengvesnio arba vidutinio stiprumo, spaudžiantis, abipusis ir, kitaip nei migrena, nesukelia ryškių papildomų pojūčių.

„Migrena nuo įprasto galvos skausmo skiriasi tiek fiziologiniais mechanizmais, tiek žmogaus pojūčiais. Migrenos eiga kiekvienam pacientui labai individuali – vieniems pasireiškia tik pavieniai priepuoliai, kitiems ji tampa dažna ar net lėtinė problema“, – teigia gydytoja.

Migreną lemia ne vienas veiksnys

Lėtinės migrenos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai. Jei ūmūs migrenos priepuoliai nėra atpažįstami laiku ir tinkamai gydomi, o jų dažnis – didelis, rizika migrenai tapti lėtine gerokai išauga. Be to, per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas gali ne tik skatinti lėtinės migrenos vystymąsi, bet ir sukelti kitą galvos skausmų sindromą – per dažno medikamentų vartojimo nulemtą galvos skausmą.

„Migrenos priepuolius dažniausiai išprovokuoja tam tikri vidiniai ar išoriniai veiksniai, kurie kiekvienam žmogui gali būti skirtingi. Dažniausiai migreną paskatina emocinė įtampa – stresas, nerimas ar psichologinis nuovargis. Svarbų vaidmenį turi ir fiziniai veiksniai: miego trūkumas arba per ilgas miegas, nereguliarus miego režimas, fizinis persitempimas ar net įprastinio režimo pokyčiai. Migrena gali suaktyvėti ir dėl nuovargio, organizmo dehidratacijos, praleistų valgymų ar alkio, taip pat dėl kaklo ir pečių juostos raumenų įtampos“, – vardija I. Jasienė.

Moterims migrenos priepuolių dažnis ir stiprumas dažnai susijęs su lytinių hormonų svyravimais, ypač tam tikrais menstruacinio ciklo laikotarpiais.

Migreną taip pat gali išprovokuoti mitybos veiksniai – alkoholis (ypač raudonasis vynas), per didelis kofeino kiekis arba staigus jo vartojimo nutraukimas. Priepuolius gali skatinti ir tam tikri maisto produktai: brandinti sūriai, šokoladas, rūkyti ar fermentuoti gaminiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, taip pat maisto priedai, tokie kaip aspartamas ar mononatrio glutamatas. Riziką patirti priepuolį didina ir nereguliarus maitinimasis.

Be to, migrena jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius – ryškią ar mirgančią šviesą, triukšmą, stiprius kvapus, pavyzdžiui, kvepalus, dūmus ar chemines medžiagas.

Kad būtų lengviau stebėti savo būklę, įvertinti galvos skausmų dažnį, gydymo veiksmingumą ir atpažinti individualius migreną provokuojančius veiksnius, neurologė pataria vesti migrenos kalendorių.

Ar yra gydymo būdų?

Šiandien migrena sergantiems pacientams siūlomos įvairios šiuolaikinės gydymo galimybės. Jos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į ligos pobūdį, priepuolių dažnumą bei bendrą paciento sveikatos būklę.

„Gydymą skiria gydytojas neurologas – jis gali rekomenduoti specifinius vaistus, skirtus migrenos priepuoliui malšinti. Šiuos vaistus labai svarbu suvartoti vos tik pajutus pirmuosius migrenos požymius. Be ūminio gydymo, pacientams siūloma ir platus profilaktinės terapijos pasirinkimas – tai gali būti tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės, padedančios sumažinti priepuolių dažnį ar intensyvumą“, – pasakoja neurologė.

Ji priduria, kad gydymo planas dažnai apima gyvenimo būdo korekcijas, individualių provokuojančių veiksnių vengimą, o prireikus – ilgalaikę vaistų terapiją migrenos prevencijai.