Vėžys: nuo mokslinių tyrimų iki klinikinės praktikos

Rugsėjo 20-21 d. Druskininkuose (Vilniaus al. 7, viešbutyje „Europa Royale“, pradžia 9.00 val.) įvyks tarptautinė konferencija „Nuo mokslinių tyrimų iki klinikinės praktikos: iššūkiai kovoje prieš vėžį“ („From Bench to Bed: Challenges in Cancer Care“). Konferencija skirta Lietuvos onkologų draugijos 80-mečiui paminėti.

Naujų vėžio atvejų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Dar visai neseniai nepagrįstai optimistiškai buvo siekiama eliminuoti onkologines ligas iš bendro ligų sąrašo, o šiandien, esmingai pagilėjus supratimui apie vėžio prigimtį, onkologai sako, jog realus jų tikslas – pasitelkus naujausias technologijas ir mokslo pasiekimus kontroliuoti šią sunkią ligą. Vėžys tampa viena iš svarbiausių ne tik sveikatos apsaugos, bet ir socialinės bei ekonominės srities problemų visame pasaulyje.

„Susirgimų vėžiu kasmet daugėja dėl įvairių priežasčių – ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, aplinkos užterštumo, ydingo gyvenimo būdo, taip pat dėl paveldėtos padidėjusios vėžio rizikos bei intensyvaus mūsų gyvenimo ritmo, į kurį įsisukę kartais užmirštame, kad mūsų organizmo pajėgumas turi ribas, – sako VU Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Tačiau onkologijoje yra ir teigiamų poslinkių: susirgusiųjų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje gerėja. 1975-1977 m. penkerių metų išgyvenamumas susirgus vėžiu po gydymo buvo 49 proc., o 2002-2008 m. – 68 proc. Taigi, be abejonės, vėžio profilaktikos programos, naujos medicinos kryptys, diagnostikos ir gydymo metodai lemia efektyvesnį onkologinių ligų gydymą. “

Šiandien Vilniaus universiteto Onkologijos instituto strategija suponuoja siekį kuo glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, t.y. įvaldžius naujas technologijas plačiau įsilieti į tarptautinius mokslo projektus. Institutas, šių metų pavasarį gavęs Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją, planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su 10 žymiausių pasaulio Onkologijos įstaigų, tokių kaip Indijos Tata Memorial ligoninė, Seulo onkologijos institutas, Jules Bordet institutas Briuselyje bei Kembridžo vėžio centras Didžiojoje Britanijoje, Anderson vėžio centras Hiustone bei Sloan Kettering Memorial vėžio centras Niujorke.

Šiuo metu vykdomi bendri moksliniai onkourologijos bei žmogaus papilomos viruso srities tyrimai pagal jau pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos N. N. Aleksandrovo onkologijos ir medicininės radiologijos mokslinių tyrimų centru. Rugsėjo 19 d. bus pasirašyta sutartis su Kijevo R. E. Kavetskio eksperimentinės patologijos, onkologijos ir radiobiologijos institutu, tariamasi su modernią praktinę bazę turinčiu Tatarstano klinikiniu onkologijos dispanseriu bei vienu didžiausių Europoje Vengrijos nacionaliniu onkologijos institutu, kur dirbama pagal mokslo ir praktikos vienovės principą.

„Ši VU Onkologijos instituto strategija duos neabejotinos naudos mūsų specialistams – tiek mokslininkams, tiek praktikams, – sako prof. N. E. Samalavičius. – Naujausia moksline aparatūra aprūpintame VU Onkologijos instituto mokslinių tyrimų centre bus plėtojami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, o onkologams praktikams atsivers puikios galimybės stažuotėms geriausiose pasaulio onkologijos centruose.”

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, neabejotina, jog galutinę visų šių pastangų naudą galės pajusti kiekvienas onkologine liga susirgęs Lietuvos gyventojas. „Įvaldę naujas technologijas ir taikydami modernias metodikas galėsime pasiekti visiems mums svarbų tikslą – sumažinti sergamumą piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų, pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei pagerinti pacientų gyvenimo kokybę,“ – teigia profesorius.

“Ligų sąraše nėra kitos tokios specifinės ir nepaaiškinamos ligos, kaip vėžys, – sako VU Onkologijos instituto mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis. – Iš tiesų mokslas dar neturi tikro atsakymo apie tai, kaip vėžys atsiranda ir vystosi. Kadangi tai būtina išsiaiškinti, mokslo ir praktikos ryšys onkologijoje yra itin svarbus. Medicina yra ta sritis, kurioje žaibišku greičiu naujos technologijos keičia tradicines. Jeigu mums šiandien atrodo, jog esame apsirūpinę moderniomis technologijomis ir galime būti ramūs, tai darome didžiausią klaidą – jau rytoj galime būti beviltiškai atsilikę. Būtent tarptautinių konferencijų metu yra galimybė betarpiškai pasikeisti turima informacija, pasidalyti moksline ir praktine patirtimi.”

Konferencijoje Druskininkuose, kurioje dalyvaus daugiau nei 200 gydytojų diagnostų, klinicistų, mokslininkų iš visos Lietuvos, bus aptariami socioekonominiai vėžio gydymo aspektai, naujos vėžio diagnostikos bei terapijos technologijos, naujų metodikų taikymo galimybės, psichoonkologijos perspektyvos ir kitos aktualios temos. Bus apžvelgta Lietuvos onkologų draugijos istorijos raida. Konferencijos metu vyks onkourologijos, plaučių bei žarnyno vėžio sekcijų darbas.

Pranešimus skaitys bei moksline ir praktine patirtimi dalysis medikai ir mokslininkai iš daugiau kaip 20 užsienio šalių.