Prieš beveik tris savaites baigtas vidaus auditas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nenustatė jokių pažeidimų, – tvirtina sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, atsakydama į „Vakarų Lietuvos medicinos“ klausimus.
Kada pradėtas ir kada baigtas Klaipėdos jūrininkų ligoninės vidaus auditas? Priminkite, kokiu pagrindu jis pradėtas.
Sveikatos apsaugos ministras 2012 m. sausio 18 d. pavedė Vidaus audito skyriui atlikti auditus Klaipėdos jūrininkų ir kitose ligoninėse bei nurodė juos baigti iki 2012 m. vasario 27 d. Auditas buvo organizuotas siekiant užtikrinti viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, teisės aktų reikalavimų ir vadovavimosi lėšų naudojimo efektyvumo principais kontrolę.
Kas buvo tikrinama audito metu?
Laikinai laisvų lėšų apimtys, jų susidarymo šaltiniai ir laikymo formos, taip pat - pajamų ir išlaidų apimtys.
Kaip auditas įvertino Klaipėdos jūrininkų ligoninės finansinę veiklą?
Auditui nebuvo pavesta įvertinti gydymo įstaigų finansinę veiklą.
Ar Jus, kaip viceministrę ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės stebėtojų tarybos narę, audito rezultatai kuo nors nustebino? Jei taip - kuo ir kodėl?
Audito rezultatai manęs nenustebino, nes po „Snoro“ banko griūties mes intensyviai analizavome situaciją tol, kol priėjome prie išvados, kad teisės aktai pažeisti nebuvo. Auditas patvirtino tą pačią išvadą ir be to konstatavo, kad su tiekėjais ir darbuotojais atsiskaitoma laiku, o investuodama lėšas į veiklos plėtrą įstaiga pagerino paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Ar Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atlikto audito rezultatai pastūmėjo Sveikatos apsaugos ministeriją imtis kokių nors žingsnių?
Norėčiau pažymėti, kad ne audito rezultatai (nes teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo), o „Snoro“ įvykiai paskatino visus būti budresniems ir atsargesniems. Beje, ir žiniasklaida tik po šių įvykių pradėjo domėtis ligoninių sukauptomis lėšomis, indėliais ir kt. Atsižvelgdama į galimas grėsmes, ministerija parengė įstaigoms laikinai laisvų lėšų laikymo ir panaudojimo rekomendacijas, pasiūlė Stebėtojų tarybose nagrinėti ir priimti sprendimus dėl laisvų lėšų investavimo į paslaugų kokybės gerinimą ir infrastruktūros plėtrą.
Ar Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovui Jonui Sąlygai buvo duota kokių nors konkrečių patarimų, kad ateityje būtų išvengiama analogiškos su "Snoru" istorijos, tai yra užbėgti už akių indėlių sertifikatų įsigijimui?
Drįsčiau atsakyti, kad ne Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir ne Jonas Sąlyga išprovokavo „Snoro“ istoriją, o „Snoro“ nesąžiningi veiksmai sukėlė ligoninei finansinių nuostolių. Atsakant į ankstesnius klausimus nurodytos rekomendacijos parengtos tiek Klaipėdos jūrininkų ligoninei, tiek visoms kitoms ministerijai pavaldžioms viešosioms įstaigoms.
Ar gydymo įstaigoms bus sudarytos tokios pačios sąlygos ir galimybės sutaupyti milijonines sumas, kaip iki šiol? O gal bus smarkiai apkarpytas gydymo įstaigų finansavimas?
Gydymo įstaigų finansavimas iš tikrųjų apkarpytas, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2012 metams sumažintas 4,4 procento arba daugiau kaip 182 milijonais litų. Taigi, sumažėjimas prilygsta maždaug trijų Klaipėdos jūrininkų ligoninės dydžio finansavimo praradimui.
Kokiose dar šalies gydymo įstaigose atliktas auditas? Kokie jų rezultatai?
Auditas atliktas dar Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir Respublikinėje Kauno ligoninėje. Visi auditai baigti 2012 m. vasario 27 d. Teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Ačiū už atsakymus.
Klausimus pateikė Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt