Vidaus ligų gydytojos žvilgsniu: ligų tendencijos, pacientų klaidos, sveikatos šaltiniai

„Kiekviename žingsnyje reikia galvoti apie tai, kas mums yra geriausia“, - norintiems kuo ilgiau išlikti sveikiems pataria vidaus ligų gydytoja Rasa Borisovienė. Savo vardo klinikai vadovaujanti medikė iš Kauno portalui VLMEDICINA.LT pasakoja apie neįprastas šio sezono peršalimo ligų formas, atskleidžia aktualiausias šių dienų visuomenės sveikatos problemas, ydingas mūsų nuostatas bei klaidas, pataria, kaip išlikti sveikam.

Reklama

Kas būdinga šių metų šaltojo sezono peršalimo ligoms?

Kadangi buvo gana šiltas ruduo, virusinės ir kvėpavimo takų ligos žmonių labai nevargino ir prasidėjo kiek vėliau, nei įprasta.

Kiekvieną sezoną situacija skirtinga – mažesnis vienos rūšies, didesnis kitos rūšies mikroorganizmų aktyvumas, o šiemet – akivaizdus atipinių susirgimų suaktyvėjimas. Žmonės serga atipiniais bronchitais ir atipinėmis pneumonijomis daugiau nei kitais sezonais.

Mikoplazma, arba kitaip pneumonija, yra kvėpavimo takų liga, sukeliama atipinių mikroorganizmų ir bakterijų. Atipiniai susirgimai pasižymi tuo, kad turi užsitęsusią eigą. Žmogus nekarščiuoja, jaučia silpnumą, ilgai ir varginančiai kosėja. Netgi atsitinka taip, kad atėjus pas gydytoją nepastebimi plaučių uždegimui būdingi karkalai, o susirgimas nustatomas tik atlikus kraujo tyrimus bei ištyrus rentgenu.

Tokie susirgimai pavojingi tuo, kad ne visi antibiotikai veikia atipinius mikroorganizmus, o veikia, pavyzdžiui, antibiotikai makrolidai. Šiemet atėjo net keli žmonės, kuriems nustačiau mikoplazminius – atipinius susirgimus, o to paprastai nebūdavo.

Ar daug kas skiepijasi nuo gripo?

Peršalusių dar tikrai mažai, kadangi šalti orai dar tik prasideda, o jų metu ir suaktyvėja virusai. Gripas suaktyvėja pavasariop, todėl žmonės dabar dar aktyviai skiepijasi.

Turiu pripažinti, kad žmonės patys domisi skiepais, užduoda rūpimus klausimus, jų nereikia raginti. Manau, kad skiepijamasi aktyviau nei praėjusiais metais. Tam didelę įtaką padarė šios temos viešinimas. Aš pati skiepijuosi nuo gripo, nes negaliu sirgti, taip pat ir mano šeimos nariai.

Kodėl reikia skiepytis?

Skiepijamasi nuo gripo komplikacijų, kurių tragiškiausia – mirtis. Kita baisi komplikacija – miokarditas (širdies raumens uždegimas), po kurio dažnai vienintelis kelias yra širdies persodinimas. Svarbu suprasti, kad pasiskiepijus nuo gripo dar nereiškia, kad nesirgsi gripu, tačiau jei susirgsi, susirgsi daug lengvesne forma ir nebus baisiųjų minėtų komplikacijų.

Kokios ligos, be peršalimo, pastaruoju metu yra paplitusios?

Labai daug gastroezofaginio refliukso, virškinimo sistemos ligų, ypač daug susirgimų onkologinėmis ligomis.

Mūsų klinika yra laimėjusi konkursą tikrinti vienos stambios Lietuvos įmonės darbuotojų sveikatą. Mes keliaujame po Lietuvą, bendraujame su žmonėmis, teiraujamės apie sveikatą, atliekame kraujo ir kitus tyrimus. Mane nustebino faktas, kad per vieną sezoną net trims jaunoms moterims toje įmonėje diagnozuotas krūties vėžys. Joms nuo nėštumo praėjo tik 1–2 metai. Akivaizdu, kad krūties vėžys labai jaunėja. Ir ne tik krūties vėžys - aktyvėja ir kitos onkologinės ligos.

Kardiovaskulinių ligų taip pat yra daug, tačiau tas bumas Lietuvoje jau kurį laiką laikosi, o tam įtaką, žinoma, daro ydinga mityba.

Kas skatina šių ligų vystymąsi?

Virškinimo sistemos ligoms įtaką daro stresas, bloga mityba, konservantai. Jaunimas nebesupranta, ką valgyti, parandami mūsų tėvų kartos įgūdžiai gaminti, ir gaminti paprastai, sveikai, natūraliai. Tiesiog nebelieka socialinių maisto gaminimo įgūdžių: valgomas bet kas – pusfabrikačiai, bet kaip ir bet kada.

Onkologines ligas skatina stresas, blogas imunitetas, susijęs su netinkama gyvensena. Nemanau, kad mano minėtos tirtos jaunos mamos vartojo alkoholį ar rūkė, greičiausiai onkologinė liga pasireiškė dėl patiriamo streso.

Jei norite išvengti onkologinių ligų, sportuokite, tinkamai maitinkitės, atsisakykite alkoholio, nerūkykite, stenkitės saugotis nuo streso, o jei nepavyksta to padaryti – užsiimkite joga ar kuo nors kitu, kas atpalaiduotų ir suteiktų malonumą.

Kokių dalykų žmonės dažniausiai nesupranta?

Žmonės dažnai valgo netaisyklingai, o kartais bijo vartoti kokius nors vaistus, pavyzdžiui, nuo cholesterolio, kadangi bijo neigiamo hepatotoksinio poveikio. Ir tai tiesa, vaistai dažnai turi ir šalutinių, neigiamų poveikių, tačiau iš dviejų blogybių reikia išsirinkti vieną. Kai žmogų ištinka infarktas, jis vaistus ryja saujomis, nors prieš tai sakė, kad tais pačiais vaistais nuodijamas.

Tačiau negaliu sakyti, kad Lietuvoje situacija labai bloga – jaunimas teikia daug vilties, kadangi domisi ir skiepais, ir sveika mityba, sportuoja.

Ar yra taip, kad pacientai susirgę per vėlai kreipiasi į gydytoją?

Dažniausiai žmonės per vėlai kreipiasi dėl onkologinių ligų, kadangi nenori patikėti, kad jie gali susirgti.

Yra dalykų, kuriuos žmogus pats gali sekti, pavyzdžiui, moterys gali pačios pasitikrinti, apsičiuopti krūtis, taip pat galime atkreipti dėmesį, kaip šlapinamės, kaip tuštinamės. Jei matai, kad kas nors blogai, reikia nedelsiant kreiptis, o ne tikėtis, kad praeis. Jei išmatos juodos, nereikia iškart manyti, kad taip yra dėl to, kad atsigėriau kavos ar suvalgiau per daug mėlynių, galbūt kartais tereikia kreiptis į gydytoją.

Kokia Jūsų nuomonė apie savigydą?

Dažnai žmonės ateina nustatę sau diagnozę iš interneto ar kitų šaltinių. Gal tai nėra blogai. Tačiau yra žmonių, kurie turi polinkį į hipochondriją, prisigalvoja nebūtų dalykų. Hipochondriją skatina nuolatinis stresas ir nežabojamas informacijos srautas. Kai kurie žmonės yra ypač jautrūs, o tai skatina nuolat jaudintis. Tačiau informacijos nesuvaldysi, tokia situacija yra visame pasaulyje.

Tokiu atveju gerai, kad kreipiasi laiku, domisi, tačiau apmaudžiausia, kad mediko autoritetas dažnai yra griaunamas, jais nepasitikima. Šiandien kiekvienas turi galimybę pasirinkti gydytoją, todėl skatinu išties nebijoti atsirinkti. Nepatiko – ieškokite kito specialisto, jis tikrai atsiras.

Ką patartumėte, kad būtume sveikesni ir laimingesni?

Visų pirma, žmogus turi būti harmoningas, turėti mėgstamą darbą, elgtis teisingai, tinkamai valgyti. Yra geras posakis: elgiuosi negražiai, bet teisingai. Gyvenime svarbiausia elgtis teisingai tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu, kadangi ne visada tai, kas patinka, yra teisinga.

Nebūtinai maistas, kuris mums patinka, yra tinkamas ir sveikas, todėl ir reikia kiekviename žingsnyje galvoti apie tai, kas mums yra geriausia. Jei dirbsime darbą, kuris mums nepatinka, nuolat patirsime stresą, blogas emocijas, o tai yra vienas iš pagrindinių blogos savijautos ir ligų šaltinių, būsime nelaimingi.

Dėkoju už pokalbį.