Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena.  Jos šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis“.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra bendrinis terminas, vartojamas įvardyti ligas, kurios turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Dažnai jos turi tas pačias priežastis, joms taikomi tie patys gydymo būdai.

Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus.

Pasauline širdies diena minima 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Šiais metais norėdamos paminėti Pasaulinę širdies dieną, Pasaulinė širdies federacija ir Lietuvos širdies asociacija ragina imtis veiksmų siekiant išsaugoti tų, kuriuos taip mylime, gyvybes, ypač moterų ir vaikų gyvybes.

Reikia paneigti visuomenėje pasklidusį mitą, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pasitaiko tik tarp vyresnio amžiaus vyrų ir pasiturinčių žmonių. Moterų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra nepakankamai įvertinama.

Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48 % mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 %. Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine mirties priežastimi moterų tarpe.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir prevencija

Visame pasaulyje plačiai kalbama apie aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos – didžiausia jų sveikatos problema. Kokios gi priežastys galėjo nulemti šiuos pokyčius?

Gyvenimo pokyčiai. Rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas gali baigtis moters sveikatos pablogėjimu. Taip pat širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina kontraceptikai.

Mitybos pokyčiai. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – padidėjusi klubų ir liemens apimtis, netinkama mityba. Šiandienos pasaulyje pilna perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina moters organizmą maistinėmis medžiagomis. Dauguma moterų vartodamos šiuos produktus ignoruoja tokius produktus kaip švieži vaisiai ir daržovės. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių dietų laikymasis.

Kūno masės indeksas – svarbus rodiklis nustatant įvairias ligas, tarp jų ir širdies ir kraugyslių ligas. Jei kūno masės indeksas nėra aukštas, sumažėja ir rizika susirgti šiomis ligomis.

Sėslus gyvenimo būdas. Kai kurios moterys nemėgta aktyvios veiklos. Nepakankamas fizinis krūvis – labai svarbus rizikos veiksnys.

Komplikacijos nėštumo metu. 20 procentų nėščių moterų kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų nėštumo metu.

Jei moteriai gresia širdies liga, ypač kai šeimoje jau yra sirgusių šia liga, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vaikų širdies ligos

Vaikų širdies ligos – tai didelė ligų grupė, kurią sudaro įgimtos širdies ydos, uždegiminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kardiomiopatijos. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali atsirasti prieš gimimą, vaisiaus vystymosi metu, ir toliau didėti vaikystėje dėl nesveikos mitybos,

nepakankamo fizinio krūvio ir rūkymo.

Dažniausiai tai būna įgimti negalavimai – širdies vožtuvų, pertvarų defektai, širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Kai kurios ligos pavojingos, kitos priskiriamos ypatybėms ir ne visada jas reikia gydyti. Vaikui augant, neretai šios problemos išsisprendžia savaime, svarbu šeimos gydytojui stebėti pacientą, atsižvelgti į organizmo būklę.

Širdies formavimąsi embriono vystymosi metu neigiamai gali veikti:

ūmūs moters infekciniai susirgimai per pirmus tris nėštumo mėnesius;

lėtiniai moters susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas;

žalingi aplinkos veiksniai (radiacija, aplinkos tarša);

moters rūkymas nėštumo metu, be to, ne tik aktyvus, bet ir pasyvus;

alkoholio, įvairių medikamentų vartojimas nėštumo metu;

vyresnis nei 35 metai nėščios moters amžius.

Tačiau dažnai įgimtų širdies ydų priežastys lieka nežinomos. Apie tai, kad vaikas gali sirgti širdies liga, galima įtarti iš tokių išorinių požymių kaip netikėti išblyškimo priepuoliai, odos mėlynavimas, alpimas ir sąmonės praradimas, skausmai krūtinėje. Tokie vaikai greitai pavargsta lipdami laiptais, sparčiai eidami. Kūdikiams prastai auga svoris, kamuoja dusulys, sutankėjęs kvėpavimas. Kritiškiausias periodas, kuomet išryškėja gyvybei grėsmingos ydos – pirmieji mėnesiai. Tais atvejais, kai yda sunki, pavojinga gyvybei, konsultuotis su vaikų kardiologu būtina kuo greičiau po gimimo, kad būtų laiku imtasi visų reikalingų priemonių.

Dalis širdies ligų nuo vaiko gimimo gali būti nepastebimos ir išryškėja vėliau, jam augant. Dažnai mažiesiems pacientams diagnozuojami širdies ūžesiai. Jie skirstomi į dvi klases: funkcinius ir organinius. Organiniai ūžesiai gali atsirasti dėl širdies struktūrinių pakitimų, o funkciniai – dėl pagreitėjusios kraujotakos, karščiuojant, susijaudinus ar esant mažakraujystei.

Kai vaikas intensyviai auga, specialistai turėtų įvertinti vaiko širdies būklę, prieš parenkant jam fizinį krūvį.

Prie vaikų Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių priskiriami tokie veiksniai kaip mityba, turinti per mažai kalorijų ar per daug „blogųjų“ riebalų ir cukrų, kompiuteriniai žaidimai, kurie stabdo fizinį aktyvumą, tabako dūmų prisotinta aplinka, kai kuriose šalyse – tabako reklama, kuri skatina tabako vartojimą.

Tai turi žinoti kiekvienas

Širdies ir kraugyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė. Pačios dažniausios yra išeminė (koronarinė) širdies liga ir cerebrovaskulinė liga. Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios šių susirgimų apraiškos, pasireiškiančios ūmiai.

Perspėjamieji širdies infarkto požymiai:

nemalonūs pojūčiai krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;

diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;

oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje;

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjamieji insulto požymiai:

staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;

staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;

staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;

staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;

staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus išvardytiems infarkto ar insulto požymiams svarbu kuo greitesnė medicinos pagalba.

Širdis ir fizinis aktyvumas

Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą. Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis. Fizinis aktyvumas koronarinės širdies ligos riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką.

Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba žymiai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Baigus treniruotę visų rodiklių reikšmės greičiau sugrįžta į įprastines

Širdis ir tinkamas maitinimasis

Mokslininkų ištirta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas.

Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų arba cholesterolio, dažnas vartojimas didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį bei skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą arterijose, o tai gali sukelti širdies ligas.

Maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų

Tyrimais įrodyta, kad produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: riebiosios žuvys (silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis), daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus.

Mononesotieji riebalai

Nustatyta, kad mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai, alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.

Produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti saikingai

Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. (20–35 proc.) paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai.

2012 m. rugsėjo 29 d. 12.00 val. (šeštadienis) Lietuvos futbolo federacijos stadione (Liepkalnio g. 13/2, Vilnius) Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Lietuvos širdies asociacija bei Lietuvos futbolo federacija organizuoja renginį, skirtą Pasaulinei širdies dienai. Renginio dalyviai galės pasimatuoti kraujospūdį prieš ir po fizinio krūvio, bus galima sužinoti kūno masės indeksą, pasimokyti pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių, nustatančių gaivinimo veiksmus sustojus kraujotakai ar kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę, sužinoti daug naujo apie fizinio aktyvumo naudą žmogaus sveikatai. Tą pačią

dieną nuo 17.00 val. Pasaulinės širdies federacijos narė Lietuvos širdies asociacija kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru sostinės Rotušės aikštėje surengs visuomeninį, švietėjišką, labdaringą renginį vilniečiams ir miesto svečiams. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras taip pat organizuos renginius, skirtus Pasaulinė širdies dienai:  rugsėjo 25 d. 11.00 val. Trakų rajono savivaldybės Grendavės seniūnijoje, spalio 6 d. 11.00 val. Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje. Renginių metu visuomenės sveikatos specialistai konsultuos sveikos gyvensenos klausimais, organizuos  viktoriną „Nuo kokių faktorių kenčia širdis“, renginių dalyviai galės pasimatuoti  kraujospūdį, sužinoti  kūno masės indeksą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, bus platinama informacinė medžiaga. Renginiai Pasaulinei širdies dienai paminėti rugsėjo 29 d. taip pat vyks Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.  

Daugiau informacijos apie renginius internetinėje svetainėje www.heart.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė, 2012