Vienatvė, vienišumas ir kitos ligos

Gyvenimas, rodos, tik gerėja, pavieniai individai gyvena vis ilgiau, ir visuomenė nuolat sensta. Dabar Europoje seni tėvai dažniausiai gyvena atskirai. Kai vienas iš jų palieka šį pasaulį, kitas, greičiau kita pusė, pasilieka vieniši. Net esant vaikams. O jei jų nėra – tai senyvi žmonės tampa nemaža visos visuomenės problema.

Reklama

Reikia pripažinti, kad vienišumas yra tik išsivysčiusių visuomenių problema – žemesnio išsivystymo lygio laikmečiu vienas nepabūsi. Gaila, bet šiuolaikinės bendravimo priemonės nepakeičia realaus žmogiškumo, todėl turėjimas daug draugų ar draugių Facebook ar sekėjų Twitter neapsaugo nuo realios vienatvės.

Formaliai senatvė prasideda po 65, tačiau aišku, kad tai tik tariama skirtis. Jei žmonės gyvens 150 metų, tai ši riba bus ties 100 ar 120 metų. Socialiniu požiūriu šią ribą įveda darbo santykių pasikeitimas. Žodis pensininkas nėra labai teigiamai suvokiamas visuomenės sąmonėje. Tai išlaikytinis, kuriam daug ko trūksta, jis turi tik laiko perteklių.

Neseniai express.co.uk paskelbti tyrimo duomenys, kad vienas iš keturių (2, 9 mln.) britų nuo 65 metų ir vyresnių jaučiasi vieniši, nes jie neturi pas ką eiti ar prašyti pagalbos ir paramos. Teigiama, kad vienatvės augimas taip pat turi rimtų pasekmių psichinei sveikatai, konstatuojama, kad lėtinė vienatvė gali būti taip pat žalinga, kaip ir 15 cigarečių per dieną rūkymas, didinanti demenciją, aukštą kraujospūdį ir depresijos riziką. Britai mano, kad vienatvė plinta kaip epidemija. Tai liudija ir tai, kad 700 tūkst. šios šalies pensininkų mato savo šeimą kartą per metus ar net rečiau.

Tyrimais nustatyta, kad vienatvė gali sutrumpinti jūsų gyvenimą. JAV mokslininkai atskleidė, kad vienišų žmonių, kuriems per 55, mirė beveik dvigubai daugiau ne tų, kurie turėjo nuolatinį ryšį su draugais ir šeima. Izoliacija padidina jūsų ankstyvos mirties šansus 14 proc., - mano JAV tyrėjai. Tai labiau sargdina nei nutukimas.

Kanadoje konstatuota, jog:

• · 2011 metais 65 metų ir vyresnių vienų gyvenančių moterų buvo beveik du kartus daugiau (31,5 proc.), nei vyrų (16 proc.);
• · 85 metų ir vyresnių amžiaus grupėje - 36,6 proc. moterų ir 21,8 proc. vyrų gyveno vieni.

Pateikiu palyginimą ir Kanados statistikos valdybos: žmonės, kurie gyveno vieni 2001 metais ir žmonės, kurie gyveno vieni, 2011 metais (vyrai ir moterys) pagal amžiaus grupes.

Vienatvė gali sukelti įvairių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaikų išnaudojimo, miego problemos, asmenybės sutrikimai ir Alzheimerio liga. Ji taip pat veda prie įvairių fizinių sutrikimų, pavyzdžiui, diabeto, autoimuninių sutrikimų, pavyzdžiui, reumatinio artrito, vilkligės, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, fiziologinio senėjimo, vėžio ir kt.

Vienatvės tipai

Nenoriu ir negaliu visų vienišų žmonių sulyginti. Jų radimosi priežastys yra skirtingos.

1. Situacinė. Vienatvę gali sukelti socialiniai veiksniai – skirtingų lygių asmenybės ar grupės, taip pat imigracija išskiria asmenį  iš esamos socialinės aplinkos, konfliktai, patekimas į avariją ir sunkios traumų pasekmės gali įstumti žmogų į visai naują gyvenimo situaciją.

2. Raidos. Visuomenėje visada yra žmonių, kurie nariai dažnai dėl pačios visuomenės ypatybių tampa nereikalingi arba net atstumtaisiais, kartais tokią grupę gali sukurti skurdas, psichiniai negalavimai ir pan.

3. Vidaus. Asmenybė, kuri neturi aukštos savivertės, patekusi į neigiamą situaciją, dažniausiai nusivilia viskuo, užsidaro savyje. Tai pasakytina apie artimųjų mirties nesuvokimą, nesugebėjimą matyti gyvenimo strategiją. Tuomet asmuo užsisklendžia ir automatiškai tampa vienišiumi.

Vienatvė kaip rodiklis

Vienatvė yra vienas iš pagrindinių socialinės gerovės rodiklių. Ji yra panaši į ligą ir gali būti priežastimi. Aišku, kad vienatvė ne tik gali sukelti įvairių psichikos ar įvairių fizinių sutrikimų. Tiesa, daugelis tyrimų yra siejami su vyresnio amžiaus gyventojais. Tačiau, deja, matyti, kad ir vis jaunesni patenka į šią socialinę duobę. Ankstesnėse visuomenėse žmonės numirdavo anksčiau nei sugebėdavo tapti vienišiais. Dabar tokių daugėja. Vyresni nei 65 metų pradeda sudaryti atskirą ir reikšmingą grupę. Jie dažniau lankosi pas gydytojus, tuo nereikalingai apkraudami sveikatos (gydymo) sistemą.

Kaip ir visoje sistemoje, čia būtina prevencija. Tam reikia idėjų, asmenybių ir resursų. Juo anksčiau pradėsime, tuo mažiau išleisime gydymui ir laidotuvėms.