Vienas iš prevencinių veiksnių, galinčių sumažinti ūmios išeminės širdies ligos susirgimų skaičių, yra santuoka. Suomijoje vykdytos studijos rezultatai rodo, kad atitinkama šeimyninė-demografinė padėtis lemia ne tik ūmaus koronarinio sindromo (ŪKS) riziką, bet ir fatalinę baigtį.
Gyvenantieji santuokoje sveikesni
Pasirodo, kad santuoka ar gyvenimas „susidėjus“, nepriklausomai nuo amžiaus, turi reikšmės daug geresnei tiek vyrų, tiek moterų ŪKS prognozei.
Naudojantis FINAMI miokardo infarkto registru, buvo analizuojami keturių Suomijos regionų ŪKS atvejai (iš viso 15 330) 1993-2002 metų populiacijoje. Pasirinktas amžiaus vidurkis – daugiau nei 35 metai, o nagrinėjama mirtingumo nuo ŪKS prognozė atsižvelgiant į amžių, lytį, šeimyninę padėtį iki atvykstant į stacionarą ir išvykus iš jo.
Buvo nustatyta, kad visose amžiaus grupėse vienišiai labiau linkę patirti ŪKS. Ligos atvejų skaičius tarp nevedusių vyrų buvo 58–66 proc. didesnis, o netekėjusių moterų 60-65 proc. didesnis nei vedusių vyrų ar ištekėjusių moterų.
Vienišių mirtingumas nuo ŪKS 28 dienų laikotarpiu buvo taip pat didesnis. Jis 60–168 proc. didesnis tarp nevedusių vyrų ir 71-175 proc. didesnis tarp netekėjusių moterų. Pvz., mirtingumas 28 dienų laikotarpiu nuo ŪKS tarp 65-74 metų vedusių vyrų sudarė 866 šimtui tūkst. atvejų, tačiau 1792 šimtui tūkst. tarp nevedusių vyrų. Lygiai taip pat mirtingumas nuo ŪKS tarp netekėjusių moterų buvo didesnis: atitinkamai 247 ir 493 šimtui tūkst. atvejų. Išsiskyrusių ar niekada nevedusių (netekėjusių) asmenų mirtingumas 28 dienų laikotarpiu taip pat buvo didesnis.
Vienišių prognozės buvo prastesnės ir vienerių metų laikotarpiu išvykus iš stacionaro.
Tyrimas parodė, kad vienišiai turi padidėjusią sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (tarp jų ŪKS) ir mirtingumo nuo jų riziką. Rezultatams galėjo turėti įtakos įvairios aplinkybės. Visų pirma, sergantys žmonės labiau linkę gyventi vieni arba išsiskirti, o vedę (ištekėjusios) yra sveikesni, tenkinasi savo socialinės padėties privalumais ir geresne sveikata.
Be to, gyvenant santuokoje ar „susidėjus“ kruopščiau laikomasi antrinės prevencijos priemonių, laiku išgeriami vaistai (aspirinas, statinai, beta blokatoriai), anksčiau iškviečiama medicininė pagalba sveikatai pablogėjus ir taikomos aktyvios intervencijos. Savalaikė ir intensyvi terapija esant ūmiai ligos stadijai teigiamai veikia tiek artimas, tiek tolesnes ligos prognozes.
Tačiau sergamumo ir mirtingumo nuo ŪKS prognozės skirtumai priklauso ne vien nuo savalaikės terapijos, mano mokslininkai.
Vertina nevienareikšmiškai
Neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog šio tyrimo rezultatai jos nenustebino, nes spaudoje ir internete apstu informacijos, kad vieniši žmonės dažniau serga ne tik širdies, bet ir kitomis ligomis.
„Mokslinių tyrimų metu atskleista, kad jų imuninė sistema yra silpnesnė nei gyvenančiųjų santuokoje. Kita vertus, tokie tyrimai (įskaitant ir šį) paprastai daromi atsižvelgiant tik į tris kriterijus – amžių, lytį ir šeimyninę padėtį – todėl vienareikšmiškai teigti, kad gyvenimas santuokoje padeda išlikti sveikam, nebūtų teisinga. Peršasi mintis, kad yra dar kažkoks sveikatos palaikymui reikšmingas bruožas, kuris labiau paplitęs tarp santuokoje gyvenančių žmonių nei tarp vienišių, - svarstė pokalbininkė. - E. Cvetkovas knygoje „Ieškant prarastojo aš“ pateikia psichologinių priežasčių, kurios sukelia organizmo veiklos sutrikimus, sąrašą. Jame nurodyta, kad širdies ligas sukeliančios priežastys yra šios: meilės ir saugumo trūkumas, per mažas dėmesio kreipimas į savo jausmus, emocinis užsispaudimas, spontaniškų jausmų prasiveržimo baimė, nepasitikėjimas savimi dėl įsitikinimo „esu nevertas meilės“. Tikėtina, kad vienišiams visa tai yra būdinga labiau nei susituokusiems žmonėms“.
Vienišumo poveikis sveikatai
L. Švanienė pasakoja, kad nors šeimos, sutuoktinio turėjimas nėra garantija, kad žmogus nesijaus vienišas, kai kalbame apie nevedusius ir netekėjusias, įsivaizduojame, kad jie dažniau patiria vienišumo jausmą.
„Apklausus didelį skaičių žmonių buvo įvardintos emocinės būsenos, kurias kartkartėmis išgyvena vieniši žmonės. Sąrašas daro įspūdį: beviltiškumas, ilgesys, nekantrumas, savo nepatrauklumo jautimas ir išgyvenimas, bejėgiškumas, paniška baimė, sunkumas, vidinė tuštuma, nuobodulys, melancholija, atšiaurumas, nesaugumas, susikaustymas, nervingumas, noras nuo visų pasislėpti ir kt. Be abejo, vienišumo jausmas sveikatai turi neigiamą poveikį“.
Vienišių padėtį, neurolingvistinės psichoterapijos konsultantės manymu, dar sunkina ir tai, kad visuomenėje vyrauja negatyvus požiūris į senbernius ir senmerges. Negalėdami savęs išreikšti šeimyniniame gyvenime, gimdant ir auginant vaikus, vienišiai gali pasijusti esantys užribyje. Socialinio neadekvatumo suvokimas pasireiškia per nepasitikėjimą savimi, negatyvias mintis, kankinantį išgyvenimą „ką apie mane galvoja kiti“.
Kaip pagelbėti?
Kas galėtų padėti pagerinti vienišių būsenas ir sumažinti ligų tikimybę? „Čia norisi paminėti Čikagos universiteto mokslininkų darytos vienišumo terapijos metodų analizės rezultatus, pagal kuriuos metodikos, susijusios su bendravimo įgūdžių tobulinimu, nėra pakankamai efektyvios. Sėkmingiausi psichoterapiniai metodai yra susiję su pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, brandumo didinimu“, - pasakojo L. Švanienė.
Ji įsitikinusi, kad gyvenimo tikslų turėjimas ir jų siekimas, saviraiška ir savirealizacija, gyvenimo prasmės suvokimas padeda žmogui ne tik augti ir bręsti kaip asmenybei, bet ir gali padėti susigrąžinti bei išlaikyti optimalų fizinio kūno funkcionavimą nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena santuokoje, ar ne.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Lammintausta A, Airaksinen KEJ, Immonen-Raiha P, et al. Prognosis of acute coronary events is worse in patients living alone: the FINAMI myocardial infarction register. Eur J Prevent Cardiol 2013; DOI:10.1177/2047487313475893