Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – galimybė įgyvendinti gyvybiškai svarbius projektus

Apie tai vakar kalbėta Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ sesijoje „Inovacijos gyvybės mokslų ir sveikatos srityse“. Šia tema galima diskutuoti minint ir milijardus eurų, skiriamus bendriems Europos Komisijos ir farmacijos industrijos projektams įgyvendinti, ir apie pagalbą, kurios gali tikėtis retomis genetinėmis ligomis sergantys kūdikiai.

Reklama

Šiandien sveikatos problemos yra tokios globalios, kad nei viena iš suinteresuotų šalių negalėtų išspręsti jų atskirai pati. Todėl labai aktualiomis tampa bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje platformos, kurios ne tik padėtų suvienyti jėgas atliekant mokslo tyrimus, bet ir juos įgyvendinant. Ši partnerystė yra gyvybiškai svarbi ne tik bendradarbiaujant itin plačiu mastu, ji taip pat skatina pacientus, sveikatos priežiūros specialistus, kontroliuojančių institucijų atstovus ir sprendimų priėmėjus prisidėti bei dirbti drauge, kad šie mokslinių tyrimų rezultatai kuo greičiau duotų naudą. Geriausias tokio atviro bendradarbiavimo kelias - viešojo ir privataus sektorių partnerystė.

Turime tokių pavyzdžių ir Lietuvoje –  pradėdamas sesiją juos pristatė LR švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Tai – Lietuvoje kuriami penki pirmieji integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai): Santaros, Saulėtekio, Santakos ir kiti.

Kur kas didesni savo apimtimis, patirtimi bei pasiektais rezultatais europiniai viešojo ir privataus sektorių partnerystės pavyzdžiai, tarp kurių ir jau pirmąjį penkmetį skaičiuojantis Inovatyvios medicinos iniciatyvos projektas (IMI). Jis laikomas vienu iš efektyviausių ir didžiausių viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo atvejų. Sėkmingą iniciatyvą planuojama pratęsti - dr. Ruxandra Draghia-Akli, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Sveikatos direktorato direktorė pristatė projektą IMI2, kuris vyks 2014–2020 metais ir bus dar platesnio masto, apims daugiau įvairesnių veiklų ir dar labiau orientuosis į pacientus. Preliminarus projekto biudžetas yra 3.45 mlrd. eurų, iš kurių 1.725 mlrd. Surų - Europos Sąjungos indėlis, 1.5 mln. eurų prisidėtų Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations), dar 225 mln. eurų – kiti partneriai.

Dr. R. Draghia-Akli pradėtą temą pratęsė dr. Michel Goldman, IMI vykdantysis direktorius, pateikdamas savo vadovaujamos institucijos veiklos apimtis: 6 tūkst. mokslininkų, 650 akademinių mokslinių komandų, 409 EFPIA komandos, 25 pacientų organizacijos. Tyrimų temos: infekcinės ligos (37 proc. viso veiklos „portfelio“), naujų vaistų kūrimas (11 proc.), smegenų ligos (9 proc.), vaistų saugumas (6 proc.) ir kt.

Suvienytos jėgos ne tik padeda sutaupyti lėšų, bet ir greičiau pasiekti rezultatą – sukurti inovatyvius produktus, kurie padėtų pasveikti ar užtikrintų geresnę gyvenimo kokybętūkstančiams žmonių. Tai ypatingai svarbu, nesuž kiekvieno ligos atvejo – infekcinės, retos, onkologinės ar kitos – stovi konkretus žmogus. Be to tyrimams skirtas lėšas reiktų vertinti ne kaip išlaidas, o kaip investicijasne tikį  geresnę žmonių sveikatą, bet ir į tvarią ekonomikos plėtrą.

Šioje forumo sesijoje buvo pristatyti ir nacionaliniai viešojo bei privataus sektorių partnerystės pavyzdžiai:  „Top InstitutePharma“ (Olandija) ir Medicinos inovacijų centras (Belgija). Šios institucijos – tai valsybės, universitetų/universitetinių ligoninių ir sveikatos sektoriaus industrijos – bendros veiklos rezultatai, duodantys naudą ne tik tai šaliai, bet visai Europai.

Šie paminėti  atvejai puikiai iliustruoja, ką bendromis jėgomis gali nuveikti viešasis bei privatus sektoriai. Pasak kalbintų sesijos dalyvių iš Lietuvos, jie galėtų būti sektini pavyzdžiai ir mūsų šalies vyriausybės, skirtingų miestų mokslo bei gydymo institucijų, verslo įmonių bendradarbiavimui. Ypač daug perspektyvų atsiranda prasidėjus programai „Horizontas 2020“.

Sesiją „Inovacijos gyvybės mokslų ir sveikatos srityse“ organizavo Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA), Inovatyvios medicinos iniciatyva (IMI) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).

Apie Inovatyvios farmacijos pramonės asociaciją (IFPA)

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) savo veiklą pradėjo 1997 m., šiuo metu vienija 17 narių – inovatyvių farmacijos kompanijų bei jų atstovybių, registruotų Lietuvoje. Tai bendrovės, kuriančios naujus, patentinius vaistus bei propaguojančios etinius veiklos principus. Asociacijos vienijamos kompanijos pripažįsta ir savo kasdieninėje veikloje vadovaujasi Vaistų rinkodaros etikos kodeksu.

Nuo 2004 m. IFPA yra EFPIA narė.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija