Viešųjų pirkimų Jūrininkų ligoninėje užkulisiai ir savivaldybės korupcija – iš liudytojų parodymų(6)

Vakarykščiame teismo posėdyje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo tarpininkavimo Jūrininkų ligoninėje  teismo proceso dalyviai sužinojo, kad reikia turėti kišenėje bent pusšešto tūkstančio litų, norint priversti Klaipėdos rajono savivaldybės specialistus dirbti efektyviau, o Klaipėdos jūrininkų ligoninėje rengiamų viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymai iš pradžių visai ne viešai aptariami su vyriausiuoju gydytoju Jonu Sąlyga ir juriste Raminta Petkute. Bent jau taip buvo prieš porą metų, jei tikėtume vakarykščio teismo posėdžio liudytojų parodymais. Na, bet kaip buvo iš tiesų, dar spręs teismas.

Reklama

 Pirko maisto papildų?

 Vis dėlto kai kurie faktai nekelia abejonių. Abi kaltinamosios – Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) juristė Raminta Petkutė ir verslininkė Ilona Klajumė (buvusi Surgelienė) buvo neblogai pažįstamos ir turėjo tam tikrų finansinių sandorių dar iki 2009-2010 m., kuomet KJL skelbė viešuosius pirkimus aplinkai tvarkyti. Tą paliudijo pirmasis prieš teismą stojęs R. Petkutės tėvas. Vyriškis apie šias dvi moteris kalbėjo taip, tarytum jos būtų geros bičiulės. Esą I. Klajumė į R. Petkutės sodybą yra atvežusi padėvėtų drabužių, per R. Petkutę užsisakydavusi maisto papildų, kuriuos už rublius parveždavęs kaltinamosios tėvas. Duktė jam telefonu perduodavo, kiek ir ko „reikia Ilonai“. Už prekes verslininkė atsiskaitydavusi „su Raminta“. Toliau apklausinėjamas liudytojas pasakojo, jog kartą dukrai telefonu perdavus dar vieną I. Klajumės užsakymą, jis atsakęs, jog tegu pirma už ankstesnį atsiskaito.

 Teismo paklaustas vyriškis teigė, esą I. Klajumė papildų užsisakiusi ir už juo mokėjusi „gal ir 10 kartų“, o užsakymų sumos siekdavusios nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. rublių.

 Po posėdžio šnekinta R. Petkutė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, jog dėl atsiskaitymo už šias prekes ji su I. Klajume bendravusi ir SMS žinutėmis. Kelios yra pateiktos ir teismui. „Yra labai daug žmonių, kurie gali paliudyti, jog I. Klajumė iš manęs pirko papildus“, - portalui sakė KJL juristė.

 Tačiau kita kaltinamoji portalą tikino, jog maisto papildų užsakymo istorija – sukurta. Esą ir R. Petkutės tėvą ji pirmą kartą gyvenime pamačiusi teismo posėdyje. „Vienu metu sirgau labai sunkiu bronchitu, gydytojai man patarė vitaminą C ampulėmis, o jo Lietuvoje nebuvo. Žinojau, kad jos tėvas važinėja į Smolenską, tad ir paprašiau nupirkti. Taip pat – ir antibiotikų „Doxiciklin“. Dar vieną kartą paprašiau lieknėjimo arbatos „Turboslim“, bet už ją teko sumokėti litu ar dviem netgi daugiau, nei perkant Lietuvoje. Tad daugiau ir nebeprašiau“.

 Kaltinamosios teigimu, R. Petkutei už visus minėtus pirkinius iš užsienio sumokėjusi ne daugiau kaip 82 Lt.

 Pralaimėjo keliomis dešimtimis litų

 Iš kito liudytojo, vienos firmos vadovo, parodymų teismo proceso dalyviai sužinojo, jog priešingai, nei balandžio mėnesio teismo posėdyje tvirtino KJL vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, įstaigos vadovas kartu su juriste R. Petkute domėdavosi bent jau kai kuriais būsimaisiais viešaisiais pirkimais iš anksto. Vyras pasakojo, jog prieš dalyvaujant vejos įrengimo viešajame konkurse J. Sąlygai ir juristei pateikęs dvi preliminarias darbų sąmatas. Jo teigimu, minimi asmenys labai nesigilinę į darbų aprašus, tik užmetę akį į sąmatą. Tuomet J. Sąlygos kabinete nuskambėjusi frazė: „70 tūkstančių litų – ligoninei per brangu“. Liudytojas sakė neprisimenąs, kas yra šios minties autorius, bet jam dar atminty užsifiksavo frazė, kad ligoninė galėtų sau leisti už vejos apsodinimą skirti „apie 40 tūkstančių“.

Todėl kitą rytą, į KJL nešdamas oficialų pasiūlymą, jau turėjęs pakoreguotą sąmatą, jo žodžiais tariant, iki „kritinės ribos“ – 55 tūkst. Lt. Liudytojas tikino, esą nuo tokios sumos firma galėjusi uždirbti 3-5 procentus. Nešdamas dokumentus kabineto tarpduryje atsitiktinai sutiko R. Petkutę, tad jai perdavė voką ir išėjo. Prokuroras Vitalijus Gulenkovas atkreipė dėmesį į šį momentą bei liudytojo pasiteiravo, ar, jo nuomone, buvę įmanoma tą voką kam nors atplėšti. „Manau, kad viskas įmanoma. Juk patys žinote“, - šyptelėjo vyriškis.

 Kalbėdama su straipsnio autore R. Petkutė pabrėžė, jog stovėdama kabineto tarpduryje konkurso dalyvio voką  ji iš karto perdavusi atsakingoms darbuotojoms.

 Konkursą liudytojos atstovaujama įmonė pralaimėjo nuo UAB „Satrus“, vadovaujamos I. Klajumės (tada – Survilienės), atsilikusi tik keliomis dešimtimis litų. „Atsimenu, net J. Sąlyga nusistebėjo, kad tik tokiu mažu skirtumu pralaimėjome“, - pasakojo liudytojas. 

 Pagalba iš draugystės

 Kitas liudytojas, vienos statybinės firmos vadovas, teisme liudijo apie R. Petkutės ir I. Klajumės bendravimą, kaip šios moterys neva už pinigus bandžiusios padėti jam greičiau sulaukti detaliojo plano svarstymo eilės Klaipėdos rajono savivaldybėje. Norėdamas nelaukti 7 mėnesius, firmos vadovas  pagalbos kreipėsi į minimą verslininkę. Šioji jam pažadėjusi pasiklausti vienos pažįstamos, „kiek dabar kainuoja eilės pagreitinimas“. „Penki tūkstančiai penki šimtai“, - nuskambėjo kito pokalbio metu. „Įdaviau pinigus Ilonai (Klajumei – autorės pastaba), ji sakė, kad juos perduos Ramintai (Petkutei – autorės pastaba), Raminta – reikalingam valdininkui“, - pasakojo liudytojas.

 Tačiau formuluodama klausimus liudytojui KJL juristė padėjo teismui išsiaiškinti, jog su minimu liudytoju ji niekada nekalbėjusi apie pinigus, o tik apie proceso eigą. Tačiau I. Klajumė „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, esą R. Petkutė visuomet kalbėjusi labai atsargiai – „juk yra teisininkė“. Pusšešto tūkstančio litų įdavęs už dokumentų tvarkymo paspartinimą liudytojas irgi patvirtino: „Raminta sakė: „Aš čia ne prie ko. Padedu tik iš draugiškumo“.

 „Vakarų Lietuvos medicina“ po posėdžio KJL juristės pasiteiravo, ar dažnai ji taip žmonėms draugiškai pagelbėdavusi. Tuo labiau kad, kaip pati atkreipė dėmesį, kalbamų įvykių metu ji jau nebedirbo Klaipėdos rajono savivaldybėje, tad turėdavusi skambinti buvusiems kolegoms. „Ar aš daug laiko sugaišdavau? O, be to, ji (I. Klajumė – autorės pastaba) vaidino labai didelę verslininkę“, - pasigirdo atsakymas.

 Gali prisiekti vaikais

 „Sėdžiu posėdyje, klausausi ir negaliu patikėti, kaip galima taip meluoti. Kad aš lankiausi R. Petkutės tėvų sodyboje, nors jos tėvo iki šiol nebuvau mačiusi. Kitas liudytojas tvirtina, jog nebendravo su Raminta, nors tų pokalbių buvo ne vienas. Aš suprantu, kad norima savo kailį gelbėti, bet argi galima kitą žmogų teršti? Aš visais savo vaikais galiu prisiekti, kad kalbu tiesą. Pagaliau, kam man meluoti, kad daviau pinigus? Be to, yra ir nufilmuoti keli atvejai“, - žurnalistams sakė I. Klajumė.

 „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, iš kur tuometė UAB „Sartus“ vadovė, uždirbdavusi tik 1-1,5 tūkst. Lt, turėjo galimybių KJL teisininkei įduoti 50 tūkst. Lt kyšį, ji aiškino: „Laimėjus konkursą ligoninė firmai pervesdavo pinigus, o aš iš karto sutartą dalį nuimdavau ir grynais atiduodavau R. Petkutei“.

Tačiau R. Petkutė kalba priešingai. „Tuo metu aš uždirbdavau tiek, kad man tokie kyšiai būtų buvę net nereikalingi“. Kokio dydžio buvo tuometė KJL juristės alga? „12 tūkst. Lt į rankas“, - atsakė moteris. Esą tiek ji uždirbdavusi, kol vykdžiusi visus vyriausiojo gydytojo nurodymus, o dabar alga sumažėjusi perpus. Ar būdavę ir neteisėtų vadovo nurodymų? „Ne, viskas buvo teisėtumo ribose, bet daug kas neįeidavo į tiesiogines mano pareigybių funkcijas“, - sakė portalo pašnekovė.

 Viena kaltę neigia, kita - pripažįsta

 „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, kaip bylos eigą vertina prokuroras Vitalijus Gulenkovas. „Niekaip nevertinu. Niekada nevertinu, kol procesas nepasibaigęs. Prielaidų turiu, bet teismas priims sprendimą“, - atsakė teisininkas.

 R. Petkutė yra kaltinama, kad 2009-2010 metais, veikdama bendrininkų grupe su I. Surgeliene, iš anksto susitarusi su ja veikti jos vadovaujamos UAB „Satrus“ interesais, protegavo šią bendrovę, kelis kartus suteikdama informaciją apie ligoninėje planuojamus rengti konkursus įvairiems darbams atlikti ir už tai gavusi finansinį atlygį. Teigiama, jog ji taip pat sukurstė vienos telekomunikacijos bendrovės darbuotoją suklastoti telefono PVM sąskaitą–faktūrą, nenurodant joje realios telefono aparato kainos. R. Petkutė savo kaltę neigia, I. Survilienė – pripažįsta.

 Ligita Sinušienė