Vietoj grožio – ligų kraitelė

Nuo liepos 11 d. įsigaliojo naujas Kosmetikos gaminių reglamentas, todėl turėtų didėti gamintojų atsakomybė, griežtėti ir rinkos kontrolė. Pagrindiniai naujovių tikslai – vartotojo apsauga nuo apgaulės bei klaidinimo ir sąžininga konkurencija.

Kosmetikos parduotuvėje, kur akys raibsta nuo gražių indelių ir dėžučių gausos, kartais prisiperkame daugiau nei reikia. Rinkdamiesi produktą, žvilgtelime į etiketę, kad sužinotume, kokiam odos tipui bei paros laikui jis skiriamas ir koks poveikis žadamas. Dar kartais pasidomime galiojimo trukme, bet į kosmetikos priemonės sudėties aprašymą kreipiame mažiau dėmesio, juolab kad retas suprantame lotyniškus pavadinimus ar įžiūrime smulkutėlį šriftą. Šitaip nuo mūsų paslepiama galima grėsmė sveikatai.

Kosmetikos priemonių gamyboje neretai leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, nes čia jų kiekiai yra labai maži, todėl neva jos turėtų būti saugios. Tačiau jei suskaičiuotume visas priemones, kurias naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, kūno pienelis, kremai, tonikai, kvepalai, skutimosi priemonės, nagų lakas ir t. t., per ilgesnį laiką susidarytų tikrai nemaži kiekiai.

Specialistų duomenimis, žmogus per dieną vidutiniškai naudoja apie 20 kosmetikos ir higienos priemonių, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų. Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70 proc. ant odos tepamų ir purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną.

Ilgalaikis daugelio medžiagų poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas, o kol neįrodyta, kad jos pavojingos, jas leidžiama naudoti. Dauguma motinų organizme susikaupusių medžiagų perduodamos kūdikiams per placentą arba pieną. Apie jų poveikį pastarajam galima tik spėlioti. O kur dar vaikiškos higienos priemonės – pieneliai, pudros, šampūnai ir kt., kurių kasdien sunaudojama vis daugiau. 

Sukelia alergiją

Dažniausiai kenksmingos medžiagos kosmetikos priemonėse naudojamos siekiant pailginti jų galiojimo laiką, kitos – odos drėgmei palaikyti, suminkštinti ir t. t. Daug naudojama ir iš naftos išgaunamų riebalų, nes jie kur kas pigesni už natūralius. Panaudojus tokią sintetinę kosmetiką, neretai džiaugiamasi greitu efektu, deja, vėliau poveikis menksta ir gali tekti skaudžiai nusivilti. Nemažai kosmetikos priemonių gali sukelti įvairių alerginių reakcijų, tačiau medikams sunku tai nustatyti.

Vienos iš dažniausiai naudojamų antibakterinių medžiagų kosmetikos gaminio galiojimo laikui pailginti yra parabenai (methyl-, propyl-, butyl-, ethyl-). Jie labai toksiški, sukelia alerginių reakcijų ir ardo endokrininę sistemą. Parabenai naudojami plaukų ir odos priežiūros priemonių gamyboje. Jie įsisiurbia į giliausius odos sluoksnius, absorbuojasi kraujotakos sistemoje ir kaupiasi organizmo audiniuose. Didesni jų kiekiai gali silpninti imuninę sistemą.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėjos Dalios Auksienės, jei nėra ištirta, kad medžiaga kenksminga, ją leidžiama naudoti kosmetikos gamyboje, bet tik tam tikrą kiekį. Tyrimai atliekami pagal ES higienos normos reikalavimus. „Dažna medžiaga gali būti kenksminga, jei jos koncentracija produkte viršija leistiną“, – sakė pašnekovė. Šiandien tik spėliojama, kad, naudojant kelis produktus su kokia nors medžiaga, organizme gali susikaupti didesnis, nei leistina, jos kiekis. Dabar tai aiškinasi atitinkamos mokslinių tyrimų institucijos.

Daug pažeidimų

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos tikrina kosmetikos gaminius, kuriais prekiaujama ir įvairiose parduotuvėse, ir turguje. Tikrinimo metu aptinkama daug ženklinimo pažeidimų, netikslių sudedamųjų dalių sąrašų, ant gaminių nerandama žymos, pagal kurią galima nustatyti pagaminimo datą ir vietą. Pasitaiko, kad ant kosmetikos gaminių būtiniausia informacija nepateikiama valstybine kalba arba nurodomos tokios gaminio savybės, kurių jis neturi.

Anot Valstybinės ne maisto produkcijos inspekcijos Panevėžio skyriaus Utenos poskyrio vyriausiosios valstybinės inspektorės Editos Urbonienės, keblumų iškyla ne tik perkant taip paženklintas kosmetikos priemones, bet ir jas naudojant. Kadangi nėra nurodyta, kiek laiko galioja kosmetikos gaminys, vartotojas priverstas atsiminti, kada kurią pakuotę atvėrė ir kada baigsis nurodytas tinkamumo naudoti terminas. Suskaičiavus, kad kasdien reikia beveik dešimties kosmetikos priemonių, susidaro nemažas įsimintinų datų sąrašas.

Kaip žmogui atsiminti, kada atidarė vieną ar kitą indelį? Vienas galioja 6, kitas – 12, trečias – 24 mėnesius. Dažnai žmogus pradeda naudoti vieną gaminį, vėliau kuriam laikui jį padeda į šalį ir naudoja kitą, tad įsiminti visų tinkamumo naudoti terminų, ypač jeigu jie labai skiriasi, neįmanoma. O tokių gaminių, kurių galiojimo laikotarpis nurodomas po pakuotės atidarymo, rinkoje vis daugėja – tai veido ir paakių kremai, serumai su biologiškai aktyviomis medžiagomis ir pan.

Naudojant kosmetikos gaminį, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, gali parausti ar paburkti oda, atsirasti bėrimų, pasireikšti kitoks neigiamas poveikis – juk gamintojas garantuoja, kad kosmetika vartotojui visiškai nekenkia tik nurodytą laikotarpį. Nepageidaujamų odos reakcijų galima sulaukti ir naudojant kosmetikos priemones, kuriose yra alergiją galinčių sukelti medžiagų.

Paslėpta sudėtis

„Norint išsiaiškinti gaminio sudėtį, pirmiausia ją reikia surasti – lyg tyčia ant sudedamųjų dalių sąrašo būna užklijuotas kainos kodas ir tik maža juoda rodyklė nurodo, kad jį atlupę rasite papildomos informacijos“, – teigė E. Urbonienė. Pažeidžiamas reikalavimas, kad gaminio sudėtis būtų lengvai įskaitoma, nenusitrinanti, o sudedamųjų dalių sąrašas nebūtų užklijuojamas. Prekyboje pasitaiko kosmetikos gaminių ir su pasibaigusiu tinkamumo naudoti terminu. Dažnai nustatoma, kad prekiaujama Lietuvos rinkoje nenotifikuotais produktais. Rinkoje randama ir kosmetikos gaminių su medžiagomis, kurios apskritai draudžiamos naudoti kosmetikos gamyboje. Tokie gaminiai paprastai atkeliauja iš trečiųjų šalių, tokių, kaip Kinija ar JAV.

Vyriausiąją valstybinę inspektorę stebina gamintojų noras prisivilioti vartotojus maistą primenančiais vaizdiniais ar bandymais fasuoti, pavyzdžiui, kremą, kūno pienelį kaip jogurtą – į 125 mililitrų dydžio indelius. Pastaruosiuose produktuose, anot pašnekovės, paprastai nėra nieko kenksmingo, bet klaidinti pirkėjus draudžiama. Kitas pavyzdys – „Muilo tortai“. Šie gaminiai irgi neatitinka kosmetikos gaminiams keliamų reikalavimų, pagal kuriuos draudžiama ženklinant produktą naudoti vaizdinius, kitokius perkeltine ar panašia prasme ženklus, įteigiančius apgaulingas gaminio savybes. Dėl panašumo į maisto produktus „Muilo tortai“ pripažinti kaip galintys kelti pavojų sveikatai ar gyvybei.

Higienos normose pateikta apie 1 300 cheminių junginių, kurių negali būti kosmetikos gaminiuose. Specialistai neleistinų medžiagų turinčius produktus išaiškina pasinaudodami RAPEX (Europos Komisijos informacine sistema, skelbiančia pavojingus gaminius), peržiūrėdami užrašus apie produktų sudėtį ir, jei reikia, užsakydami tyrimus. Dabar tyrimams atrinkti nagų lakai siekiant nustatyti, ar juose yra draudžiamų cheminių medžiagų.

Nepirkite bet kur

Pirkėjai daugiausia skundžiasi dėl išsisluoksniavusių ar po kelių savaičių pelėsiu apsitraukiančių kremų, trupančių kosmetinių akių pieštukų, nedažančio blakstienų tušo, iš pakuočių krentančių lūpdažių. Didesniuose prekybos centruose kosmetikos gaminiai paprastai laikomi normaliomis sąlygomis, daugiau bėdų turi mažos parduotuvėlės, kurių patalpos nuo karšto oro prikaista daug greičiau. Net jei prekybos salėje veikia kondicionierius, pirkėjams patariama atkreipti dėmesį, ar per didelį langą saulės spinduliai nekrenta ant gaminių ir jų nekaitina.

Jei taip yra, pirkėjas turi teisę paprašyti, kad produktą jam atneštų iš sandėlio. Tiesa, ne visos mažos parduotuvės jį turi. Ir vasarą, ir žiemą pirkėjams patartina nesivaikyti pigumo ir jokiu būdu nepirkti kosmetikos priemonių turguose ir prekybos kioskuose. „Neįsivaizduojama, kas gali nutikti priemonėms, kurios per dieną laikomos saulėje ir karštyje, kaip ir žiemos šaltyje. Apie jų kokybę negali būti nė kalbos. Dar blogiau – jos gali būti pavojingos sveikatai“, – perspėjo E. Urbonienė.

Henrieta Aleknienė,

valstietis.lt