Vilniaus poliklinika apie paslaugų apmokėjimą: „Tokia situacija finansiškai sunki“

Portale pasirodžius straipsniui „Medikai įplieskė diskusiją: kiek ligonių kasos gydymo įstaigai sumokės už jūsų vizitą?“ ir feisbuke kilus aštriai diskusijai apie tai, kiek ligonių kasos sumoka už jūsų vizitą pas gydytoją medicinos įstaigai ir kiek iš tos sumos lieka gydytojui ir slaugytojui, sureagavo ir VšĮ Karoliniškių poliklinika. Pastarosios atstovų teigimu, situacija, kai iš poliklinikos vidinių rezervų sąžiningai mokama darbuotojams už pacientams suteiktas paslaugas nepriklausomai nuo jų apmokėjimo iš teritorinės ligonių kasos, įstaigai tampa finansiškai sunki.

Reklama

Poliklinikos rinkodaros specialistės Astos Bagdonavičienės atsiųstame laiške teigiama, kad įvairaus lygio institucijose pripažįstama, kad valstybės biudžeto asignavimai, skiriami PSDF biudžetui, yra nepakankami, kad būtų užtikrintas valstybės biudžeto PSDF biudžetui deleguotų funkcijų finansavimas ir Vyriausybės nustatytų prioritetinių priemonių įgyvendinimas.

„Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, sąrašai ir bazinės kainos tvirtinamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Deja, pagal kompetenciją negalime pakomentuoti, kuo remiantis formuojama ši kainodara“, – teigiama komentare.

Poliklinikos atstovės žiniomis, daug gydymo įstaigų, siekdamos užtikrinti kuo geresnį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kasmet suteikia kur kas daugiau jų. nei numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis: „Deja, bet vadovaujantis šiuo metu galiojančia tvarka, tos paslaugos apmokamos dalinėmis kainomis. Pvz., 2017 metais VšĮ Karoliniškių poliklinikai liko neapmokėta 159 tūkst. eurų suma. Tuo tarpu poliklinika, įgyvendindama vieną iš pagrindinių konstitucinių principų, užtikrino teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, iš poliklinikos vidinių rezervų sąžiningai sumokėjo darbuotojams už pacientams suteiktas paslaugas nepriklausomai nuo jų apmokėjimo iš teritorinės ligonių kasos. Tokia situacija įstaigai tampa finansiškai sunki“.

Vienas iš įstaigai skiriamų lėšų padidinimo šaltinių esą būtų sąžiningas jau minėtų viršsutartinių paslaugų apmokėjimas visa kaina bei adekvataus teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įkainio nustatymas. Tai esą įgalintų užtikrinti tiek gydytojų, tiek slaugytojų poreikius užtikrinantį darbo užmokestį.

Reikia skatinti „draugystę“ su šeimos gydytoju

Sveikata, pasak poliklinikos atstovės, yra didžiausias žmogaus turtas, tad natūralu, jog kiekvienam žmogui jo bėdos atrodo didžiausios: „Manome, kad šiuo metu egzistuojančios sveikatos sistemos problemos neturi būti sprendžiamos pacientų sveikatos sąskaita, ribojant jų galimybę patekti pas gydytoją. Tai ypač skaudžiai gali paveikti socialiai pažeidžiamiausias grupes – vaikus ir vyresnio amžiaus pacientus“.

A.Bagdonavičienės nuomone, reikėtų stiprinti pasitikėjimą šeimos gydytojo institucija ir, pasitelkus žiniasklaidą, skatinti gyventojus „susidraugauti“ su savo šeimos gydytoju, nes būtent jis yra tas gydytojas, kuris padės išspręsti daugelį sveikatos problemų.

Siūlo depozitinį registravimo mokestį

Kryptingomis darbo organizavimo priemonėmis nuo 2014 m. poliklinika yra sumažinusi neatvykstančių pacientų rodiklį nuo 20 iki 4,5 proc., tačiau, absoliučiais skaičiais, tai vis tiek siekia 22,5 tūkst. vizitų per metus – tiek kartų nedrausmingi pacientai atima galimybę suteikti pagalbą kitam žmogui.

„Todėl siūlome įteisinti depozitinį registravimo mokestį, kuris pacientui atvykus į konsultaciją bus grąžinamas“, – siūlo poliklinikos atstovė.