Viltis pažengusia vėžio prostatos forma sergantiems vyrams

Prostatos vėžys yra labiausiai paplitusi vyrų vėžio rūšis ir antra pagrindinė su vėžiu susijusi mirties priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Europoje – trečia. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų. Nors sergamumas šia liga nuolat auga, tačiau atsirandant naujiems gydymo būdams, pastebimas ir nuolatinis išgyvenamumo augimas.

Šių metų rugsėjį Europos onkologų draugijos (European Society of Medical Oncology (ESMO)) kongrese Barselonoje pristatyti nauji pažengusio prostatos vėžio gydymo duomenys, naudojant naujos kartos taksanų grupės vaistą. Neseniai paskelbto CARD klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad net progresuojant kastracijai atspariam prostatos vėžiui, turime priemonių ligai sustabdyti. Ištyrus 255 pacientus įrodyta, kad jeigu liga progresuoja gydant naujos kartos androgenų receptorius slopinančiais vaistais, geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis, kai toliau skiriama chemoterapija naujos kartos taksanų grupės vaistu, tuo tarpu pakartotinis androgenų receptorius slopinančių vaistų skyrimas nėra toks efektyvus. Pacientų, gydytų šiuo vaistu, periodas iki ligos progresavimo tęsėsi dvigubai ilgiau - 8 mėnesius, taip pat patikimai padidėjo ir bendras pacientų išgyvenamumas. Gydymas naujos kartos taksanu 36 proc. sumažino mirties riziką ir leido sėkmingai kontroliuoti grėsmingai išplitusią ligą bei gerokai prailginti kokybišką pacientų gyvenimą. Šio tyrimo duomenis paskelbė vienas prestižiškiausių medicinos žurnalų „New England Journal of Medicine“, kurį leidžia Masačusetso medicinos draugija.

CARD tyrimas buvo vykdomas 62 tyrimo centruose 13-oje Europos šalių, o gauti rezultatai turėtų pakeisti išplitusio prostatos vėžio gydymo parinkimo strategiją. „Šis tyrimas dar kartą patvirtino, kad net progresuojant kastracijai atspariam prostatos vėžiui, turime priemonių ligai sustabdyti“, – pažymėjo prof. Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas.

NVI Onkologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas dr. Albertas Ulys pabrėžė, kad šis gydymo būdas ypač teikia vilčių padėti pacientams, kuriems po visų anksčiau taikytų gydymo būdų, kastracijai atsparus vėžys atsinaujina ar aptinkamos naujos metastazės.

Slepiasi nesukeldamas simptomų

Gydytojo A. Ulio teigimu, prostatos vėžys yra viena klastingiausių ligų, kuri ilgą laiką gali vystytis ir ilgai nesukelti jokių simptomų. Esant ankstyvajam prostatos vėžiui, jam gydyti paprastai taikomi keli gydymo būdai: stebėjimas ir laukimas, chirurginis gydymas – prostatos pašalinimas, radioterapija.

„Jei jau pradeda ryškėti kokie nors simptomai, tai dažniausiai reiškia, kad liga yra išplitusi. Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų. Kai pažengęs prostatos vėžys išplinta į kitus ne dubens srityje esančius organus arba limfmazgius, tai vadinama metastazavusia liga. Prostatos vėžio metastazės labiausiai „mėgsta“ kaulus arba stuburą. Po ilgo metastastazavusio vėžio gydymo gali išsivystyti kastracijai atsparus prostatos vėžys, nes hormoninė kastracija jo paprasčiausiai nebeveikia“, – aiškina gydytojas.

Kastracijai atsparus prostatos vėžys laikomas sunkiausia prostatos vėžio forma, kurios gydymui medikai ilgą laiką neturėjo ką pasiūlyti.

„Pastarąjį dešimtmetį įvyko esminis proveržis. Šio vėžio gydymui sukurti ir pradėti naudoti ypač efektyvūs vaistai. Tai nauji taksanų grupės chemoterapiniai vaistai ir naujos kartos androgenų sintezės bei androgenų receptorių blokatoriai“, – pažymi gydytojas.

Tyrimai NVI

Prof. S.Jarmalaitės teigimu naujausias tyrimas, atliktas Nacionaliniame vėžio institute, parodė, kad tik pusei pacientų teigiamas atsakas į gydymą androgenų receptorių blokatoriais tęsėsi metus ir ilgiau, kitų pacientų atsakas į gydymą buvo trumpas arba vaistas nebuvo veiksmingas nuo pat pradžių.

„Mūsų tyrimas parodė, kad blogas atsakas į gydymą androgenų receptorius slopinančiais vaistais bent iš dalies susijęs su genetiniais pokyčiais androgenų receptoriaus genuose. Dėl genetinių mutacijų vėžinės ląstelės tampa atsparios androgenų receptorių slopikliams, bet išlieka jautrios chemoterapiniam gydymui taksanais. NVI mokslininkai toliau gilinasi į šio reiškinio genetines priežastis ir planuoja sukurti testą, kuris padėtų prieš skiriant vaistą atrinkti jautrius gydymui ligonius. Vieniems ligoniams, sergantiems kastracijai atspariu prostatos vėžiu, galėtų būti skiriamas gydymas androgenų receptorių slopikliais, o kitiems būtų parinktas labiau tinkantis chemoterapinis gydymas taksanais“, - reziumavo prof. S. Jarmalaitė.