Virgilijus Skirkevičius: „Virškinimą pagerins religinio kalendoriaus laikymasis“

Jei kankina gastroezofaginis refliuksas, gydyti reikia ir virškinimo, ir nervų sistemas, nes yra pažeisti šie du poliai, kurie tarpusavyje labai susiję, - sako liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.

Reklama

Atsižvelgti į konstitucinį tipą

Jis atkreipia dėmesį, jog koreguojant mitybą svarbu atsižvelgti, kaip siūlo Vedos, kokiam konstituciniam tipui priklauso žmogus - taikyti vienodo mitybos modelio negalima. Pavyzdžiui, jei žmogus smulkaus sudėjimo, jautrios nervų sistemos, linkęs į depresiją, isteriją, šizofreniją, jis turi riboti baltyminį maistą. Jei žmogus stambus, kaupiantis gleives, linkęs į 2-ojo tipo diabetą, - iš raciono jis turi išimti mielinius gaminius (makaronus, batonus, duoną ir pan.), actą, alkoholį . Jei žmogus karštas, „ryžas“, strazdanotas, t. y. tulžies tipo, - jam reikėtų mažiau vartoti riebalų, rūkytų, keptų gaminių.

Taip pat ekspertas siūlo valgyti kuo mažiau apdorotą maistą. Pvz., užuot pirkus dešras, kuriose apstu konservantų, stipriklių, tiesiog išsivirti neapdorotos mėsos.

Visos ligos – nuo nevirškinimo

„Visos ligos prasideda nuo nevirškinimo. Šis sutrikimas sukelia aibę kitų problemų, nes pažeidžia kaulų, nervų sistemą, vidurius, sąnarius. Jei organizmas nesuvirškina baltymų, vadinasi, jis nesusidoroja su svetimais baltymais, ir šie užvaldo – ima rūgti, pūti, kitaip tariant, jie ima organizmą virškinti ir atsiranda visokių medžiagų, kurios kaupiasi, sukelia uždegimus, polipus ir pan.“, - aiškina V. Skirkevičius.

Jei atsirado refliuksas , - teigia žolininkas, - tai rodo, jog valgome neramiai, įsitempę, susijaudinę, nervingai, valgydami skaitome, žiūrime televizorių, negalvojame, kaip suvirškinti svetimas medžiagas, kad sukurtume savas. Kai virškinimas nueina į antrą planą, maistas nesuvirškinamas, o nuo įtampos atsipalaiduoja skrandžio sfinkteris (raumeninis žiedas apatinėje stemplės dalyje) ir atsiranda refliuksas.

Ką daryti?

„Nereikia pulti vartoti vaistų, tyrinėti H. pylori bakteriją, kuri tik parodo uždegimines reakcijas. Bakterijas naikinti nesiūlau, nes jų yra kiekvieno mūsų organizme, tik ne visur ji turi terpę. Tad ji yra tarsi mūsų sveikatos indikatorius. Jei bakterijos vystosi, - vadinasi, maistas pūva, nevirškinamas, svetimi produktai netampa savais“.

Norint pagerinti virškinimą, anot V. Skirkevičiaus, svarbiausia valgyti ramiai, neskubant, įsisąmoninant, laikytis sezoniškumo ir tradicijų - prieš valgį persižegnoti, pasimelsti, kramtyti ilgai, kad skonis jaustųsi burnoje, valgant neskaityti, nežiūrėti televizijos, po valgio labai skatintini malonūs pokalbiai. Teigiamą poveikį turi religinio kalendoriaus rekomendacijos – pasninko dienos, o virškinimo sistemą treniruoja Kūčių, kitų religinių švenčių papročiai, kurie leidžia sočiai prisivalgyti.

Padės kvepiantys augalai

Virškinimui gerinti tinka raminantys , kvepiantys augalai – tie, kurie gerina kvėpavimą, gerina ir virškinimą, pvz., raudonėlis, valerijonas, mėta, juozažolė, pankolis.

Liaudies medicinos ekspertas pateikia klasikinį receptą, skatinantį virškinimo ugnį, „šalto“ tipo žmonėms, kurių šaltos kojos ir rankos, žemas kraujospūdis, – sumalti kavamale pipirus ir sumaišius su medumi gautą košelę sulaižyti arbatinį šaukštelį prieš kiekvieną valgį. Tinka tam ir pankolis, kalendra, kmynai, krapai – aštrumo turinčios sėklos.

Ar vengti kavos? Ar gerti sodą?

Ar vengti kavos? V. Skirkevičius sako, jog ji nekenks tiems, kuriems kaupiasi gleivės, kurie yra stambaus sudėjimo, kurie negali vartoti alkoholio, mielinių produktų.

Pajutę rėmenį daugelis puola gerti vandens su ištirpinta soda. Ar tai gerai? Anot eksperto, sodos geriau nevartoti, nes ji po kiek laiko dar labiau provokuos refliuksą. Vietoj to verčiau suvalgyti druskos (ant peilio galo) ir užsigerti vandeniu. Druska skatina užsidaryti atsipalaidavusį sfinkterį.