Nors archeologiniai kasinėjimai XIV amžiaus išmatų duobėse nėra žavus užsiėmimas, mokslininkai suakmenėjusiose žmogaus fekalijose rado virusų, kurie turėjo atsparius antibiotikams genus.
700 metų senumo fekalijų bandiniai, paimti gerokai anksčiau antibiotikų vartojimo eros, rodo, kad žmogaus žarnynas, nepaisant kintančių mitybos įpročių ir ligų pobūdžio, per šimtmečius nepasikeitė.
Senų suakmenėjusių fekalijų analizės metubuvo nustatyti fagai – bakterijas infekuojantys virusai, kurie pagal DNR, genų seką ir funkcijas mažai skyrėsi nuo „modernių“ XXI amžiaus išmatas infekuojančių bakterijų virusų.
Juose buvo rasti antibiotikams ir toksiniams junginiams rezistenciją programuojantys genai. Taigi ir tuo laikotarpiu žmogaus aplinkojebuvo toksinių medžiagų, grybelių, nuo kurių žalingo poveikio saugojo žarnyno bakterijos ir virusai.
Virusų skaičius žmogaus organizme šimtus kartų viršija ląstelių skaičių. Bakterijų ir virusų veikla ir apykaita yra neatsiejama žmogaus medžiagų apykaitos dalis, turinti esminės reikšmės sveikatai.
Nustatyta, kad ketvirtadalis populiacijos turi 40 proc. mažiau žarnyno bakterijų ir virusų, būtinų gerai sveikatos būklei išlaikyti. Nepaisant to, jų visumos - mikrobiomo įvairovė nėra iki šiol ištirta.
Plačiau:
Viruses in a 14th century coprolite, Christelle Desnues, et al., Applied and Environmental Microbiology, published online ahead of print on 7 February 2014.