Virusinio hepatito A protrūkis Vilniaus mieste

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Vilniuje užregistruotas virusinio hepatito A protrūkis – užsikrėtė ir susirgo trys asmenys, gyvenantys čigonų tabore. Visi jie gydomi ligoninėje.

Tabore yra ir daugiau žmonių, besiskundžiančių panašiais ligos simptomais: pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu arba gelta. Visuomenės sveikatos specialistai patarė jiems kreiptis į šeimos gydytoją medicininiam ištyrimui bei gydymui.

Per 10 metų mūsų šalyje registruojami pavieniai hepatito A atvejai (2006 m.- 99, 2007 m. – 23, 2008 m. – 20, 2009 m. – 16, 2010 m. – 16), apie pusė jų – įvežtiniai. Tokiu būdu, Lietuvoje yra palankios prielaidos A hepatito protrūkiams.

Pagrindinės hepatito A epidemio loginės kontrolės priemonės yra sanitarinės-higieninės, vakcinacija ir žmonių elgesio keitimas.

Hepatitas A (toliau – HA) yra svarbi problema daugelyje pasaulio šalių, ypač ekonomiškai neišsivysčiusiose. Per pastaruosius penkerius metus sergamumas hepatitu A žymiai sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse. Hepatitui A yra būdingas periodiškumas. Tačiau šis sergamumo sumažėjimas iki neįprastai mažo lygio gali rodyti, kad yra sumažėjusi užsikrėtimo rizika fekaliniu-oraliniu būdu per maistą, vandenį ir nešvarias rankas. Tačiau ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas ateityje nesumažins A hepatito problemos, jeigu nebus tinkamai panaudotos vakcinacijos galimybės. Ir to pavyzdžiais gali būti paskutiniais metais kilę protrūkiai Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje.

Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir didelių protrūkių tikimybė. Antra vertus, kadangi vis sunkiau apsikrėsti šia infekcija, sergamumas pasislenka į vyresnio amžiaus žmonių grupes. Vyresnio amžiaus asmenims ši infekcija dažniausiai pasireiškia būdingais požymiais, kai tuo tarpu vaikams liga jais nepasireiškia.

Hepatitas A  – tai virusinė infekcija, kuri pažeidžia žmogaus kepenis.  Paprastai ji nėra grėsminga gyvybei. Hepatitą A sukelia hepatito A virusas (HAV), kuris yra atsparus išorės aplinkos veiksniams, šalčiui, aukštai temperatūrai, išdžiūvimui.

Hepatito A infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome šios infekcijos forma. Sukėlėjas išsiskiria su sergančio asmens išmatomis. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Taigi, keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites. Virusas plinta per nešvarias rankas, užterštą maistą ar geriamąjį vandenį.

Kaip išvengti šios ligos

Svarbiausios nespecifinės profilaktikos priemonės yra – švarios rankos, asmeninė higiena, saugus maistas ir geriamasis vanduo. Todėl ULAC specialistai pataria:

Kruopščiai plauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgio gaminimą, prieš valgant;

Naudoti tinkamai termiškai paruoštą maistą, neužteršti jį tvarkant;

Naudoti saugų geriamąjį vandenį. Kelionės į šalis, kuriose ši infekcija paplitusi, rekomenduojama vartoti tik fasuotą geriamąjį vandenį;

Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė yra skiepai. Pasiskiepijus įgyjama ilgalaikė apsauga nuo hepatito A.

ULAC inf.