Vis dar neprestižinė slauga – valstybė praranda milijonus(1)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 41 tūkst. žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga. Vieni slaugomi namie, dalis patenka į slaugos ligonines, kai kurie ten ir sulaukia gyvenimo pabaigos.

Reklama

Praėjusią savaitę VšĮ „Inkocentras“ surengė konferenciją apie slaugą namie ir paliatyviąją pagalbą. Joje patirtimi pasidalino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio slaugos ligoninių atstovai. Daugelyje šių įstaigų trūksta darbuotojų, nes nedideli atlyginimai, nepakeliami krūviai, vargina ir personalo perdegimo sindromas. Paslaugų įkainiai tokie maži, kad visiškai neskatina jas teikti. Mažėja ir nekvalifikuotų darbuotojų motyvacija. Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo. O valstybės paramos neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti. Laikydama šį sektorių neprestižiniu ir nepadėdama žmonėms susitvarkyti su kylančiomis problemomis, valstybė praranda milijonus.

Šioje konferencijoje kalbėta ne vien apie problemas. Slaugos ligoninių vadovai ieško išeičių ir randa puikiausių sprendimų. Kauno slaugos ligoninės vadovė Rita Kabašinskienė papasakojo apie tai, kad kai kurios įstaigos, spręsdamos personalo stygiaus problemą, ruošia savanorius. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė pasidžiaugė, kad suremontavus ir šiuolaikiškai įrengus ligoninę, pavyko pritraukti jaunų specialistų, nors, žinoma, jų dar vis trūksta. Siekdami išvengti personalo perdegimo sindromo, organizuoja mokymus, įvairius tęstinius meno projektus ir pan.

Novatoriška slauga namuose

Vilniaus centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras papasakojo, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pasitelktos naujosios technologijos leidžia daug greičiau ir kokybiškiau teikti slaugos namuose ir paliatyvios pagalbos paslaugas, dėl to patogiau ir pacientams, ir medikams.

„Pacientai paslaugas gali užsakyti internetu, taigi jiems nebereikia atvykti į polikliniką užsiregistruoti. Ypač tai patogu sunkiai vaikštantiems pacientams. Specialios programos padeda rasti optimaliausią maršrutą, todėl pacientai namie aplankomi greičiau ir daugiau, sunaudojama mažiau kuro. Įsigijome du elektromobilius, kurie yra labai ekonomiški. Kadangi jiems leidžiama važinėti viešojo transporto juostomis, išvengiame spūsčių ir pacientus pasiekiame greičiau. Puikiai veikia elektroninė ligonio kortelė, ją patogu pildyti, be to, matyti visa ligos eiga, tyrimų duomenys ir kt. Gerai sutvarkyta centrinė duomenų bazė, duomenų paieškai sugaištama mažiau laiko, juos paprasčiau perduoti kitoms įstaigoms. Sutaupoma laiko, kurį galima skirti pacientams“, – naujųjų technologijų teikiamą naudą vardino K Štaras.

Lengviau personalui ir gamtai

K. Štaras pasakojo, kad dabar medicinos personalas aprūpintas kompiuterizuota įranga, todėl reikiamus tyrimus galima atlikti paciento namuose, o šeimos gydytojas iš karto internetu gauna duomenis, juos įvertina ir paskiria reikiamas procedūras, kurias paciento namuose esantis slaugytojas iš karto atlieka. O jei tyrimų rezultatai kelia nerimą, iškart galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Kadangi personalui nebereikia pildyti daugybės formų, suskaičiavome, kad per metus sutaupome per 36 tūkst. A4 formato lapų, taigi išsaugome keturis medžius“, – džiaugėsi Centro poliklinikos vadovas.

K. Štaras pasidalino ir ateities planais: „Atlikta pacientų apklausa atskleidė, kokių slaugos namuose ir paliatyvios pagalbos paslaugų jiems trūksta. Taigi svarstome apie galimybes jas teikti ne tik darbo dienomis. Pacientų artimiesiems praverstų specialios kelių valandų poilsio paslaugos. Taip pat reikėtų plėsti komandą: joje turėtų būti kineziterapeutas, ergoterapeutas ir psichologas“.

Priemonių kokybė lemia gerovę

Nuo slaugos priemonių kokybės tiesiogiai priklauso paciento gyvenimo kokybė. „Inkocentro“ direktorė Jurga Misevičienė teigė, kad pacientai dažniausiai nedalyvauja priimant slaugos problemų sprendimus, todėl jiems tenka vartoti tai, ką skiria valstybė.

„Europos pacientų platforma atliko tyrimus Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Pasirodo, 41 proc. dėl nekokybiškų slaugos priemonių neišsimiega, nes reikia keltis naktį ir keisti jas. 25 proc. priemonės neatitinka poreikių. 43 proc. priemonės riboja aktyvumą. 40 proc. negali pasirinkti slaugos priemonių. 75 proc. tenka primokėti. Šis tyrimas parodė, kad būtina didinti ir nagrinėti būklės žinomumą bei suvokimą tiek visuomenėje, tiek tarp politikų, pripažinti, kad teisė būti sausam – kaip žmogaus teisė į laisvę ir nepriklausomybę“, – tvirtino J. Misevičienė.

Individualizuota slauga

Be to, pasak „Inkocentro“ direktorės, šis tyrimas atskleidė, kad pacientams būtina ir reikalinga individualizuota slauga. Ji neseniai grįžo iš VI tarptautinio inkontinencijos forumo, kuriame būtent apie tai kalbėjo daugelis užsienio šalių atstovų.

„Tai puikiai įrodo Pietų Korėjos pavyzdys. Čia vienuose senelių namuose šešias savaites vykdytas bandomasis projektas. Iki jo slaugos paslaugos teiktos nustatytu grafiku, net ir sauskelnės keistos pagal nustatytą tvarką. Projekto metu buvo atsižvelgta į kiekvieno paciento poreikius. Individualizavus slaugą, gauti stulbinantys rezultatai: net 30 proc. sumažėjo bendrieji kaštai; 22 proc. sumažėjo odos paraudimų ir problemų; 33 proc. mažiau sunaudota sauskelnių; 40 proc. sumažėjo skalbimo išlaidų; 74 proc. sumažėjo šiukšlių išvežimas“, – pasakojo J. Misevičienė.

Taigi slaugą pritaikius paciento poreikiams, gerėja ne tik jo savijauta, tačiau mažėja ir išlaidos.

Prarandami milijonai

Šlapimo nelaikymas neatsiejamas nuo slaugos. Todėl kalbant apie šlapimo nelaikymo išlaidas, pasak „Inkocentro“ vadovės, reikia skaičiuoti ne tik sauskelnes, kateterius ar kitas priemones, bet ir kitas netiesiogines išlaidas: skalbimo, šiukšlių išvežimo, pragulų gydymo, slaugytojų nugaros traumas, nedarbingumo lapelius. Tačiau kur kas didesni finansiniai praradimai, jei valstybėje neužtikrinama šlapimo nelaikymo priežiūra.

„Valstybė praranda milijonus. Nesunku suskaičiuoti. 2014 m. sauskelnių, įklotų ir paklodžių kompensavimui ji išleido 4,83 mln. eurų. Kasmet darbingo amžiaus asmuo sukuria bendro vidaus produkto apie 11 tūkst. eurų. Lietuvoje yra 931 tūkst. darbingo amžiaus vyrų, iš jų apie 10 proc., arba 93 tūkst., nelaiko šlapimo. Apie 3 tūkst. dėl to nebedirba. Taigi valstybė dėl to praranda 32 mln. eurų bendro vidaus produkto (BVP). Lietuvoje yra per 1 mln. dirbančių moterų, iš kurių šlapimo nelaikymo problemų turi 265 tūkst. Apie 8 tūkst. dėl šio problemos nebegali dirbti – valstybė praranda 86 mln. eurų BVP. Taigi sudėję abu skaičius gauname 111 mln. eurų – tiek per metus valstybė praranda, nekompensuodama priemonių ir nepadėdama žmogui. Išleidžia 4,83 mln., tačiau negauna 111 mln. Gal vertėtų valstybei pagalvoti?“– klausė Jurga Misevičienė.