Vis senstančiai Lietuvai nereikalinga senų žmonių slaugos specializacija?(21)

2011-12-20 23:30:15

Prieš porą dienų Lietuvos slaugos specialistų organizacija kukliai paminėjo 19 metų gyvavimo sukaktį, kaip kad kukliai ir vertinami šios profesijos atstovai mūsų šalyje. Per kone du dešimtmečius net nenustatytas slaugos darbuotojo darbo reglamentas. Nepagarba slaugos darbuotojui nėra aktuali išskirtinai šios profesijos atstovams. Ji paliečia didžiąją dalį mūsų senstančios visuomenės narių, kuriems reikalinga užtikrinti kokybišką slaugą.

Daugelyje Lietuvos ligoninių į slaugytojus žiūrima kaip į darbininkus, bet ne kaip į kvalifikuotus specialistus. Redakcijos archyvo nuotr.

Reklama

Amerika šaukia “SOS”, Lietuva - rami

Kone graudu ir lyginti, kaip per slaugos prizmę į visuomenės senėjimą reaguoja mūsų valstybė ir, tarkim, Jungtinės Amerikos Valstijos. Amerika, pasiskaičiavusi, kad per artimiausią dešimtmetį pasens vadinamoji “baby boomers” karta, kurios atstovai gimė 1946 – 1964 metais po Antrojo pasaulinio karo JAV labai padidėjus gimstamumui, skambina visais varpais apie netrukus išaugsiantį sveikatos apsaugos paslaugų poreikį. Amerikos slaugytojų kolegijų asociacija (The American Association of Colleges of Nursing, AACN), labai susirūpinusi šia tendencija, glaudžiai bendradarbiauja ir dirba su mokyklomis, politikais, vaikų organizacijomis, spauda, kad informuotų ir šviestų visuomenę apie gresiančią problemą.

Asociacija parengė faktų rinkinį. Kai kurie jų: įdarbinimo agentūra “Wanted Analytics” praneša, kad 2011 m. gegužės mėnesį buvo paskelbta 46 proc. daugiau skelbimų, siūlančių darbą slaugytojams, nei 2010 m. gegužę. Nepaisant recesijos, per pačią ekonominę krizę, nuo 2007 m. gruodžio iki 2009 m. birželio, sveikatos apsaugos sektoriuje buvo įdarbinta 428 tūkst. darbuotojų, daugiausia jų – slaugytojai. Šių darbuotojų skaičiaus augimas, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, buvo nuolatinis ir tolygus (palyginkime šiuos faktus su šiandienos mūsų šalies slaugytojų nerimu, kad vėl karpant sveikatos apsaugos biudžetą, kaip visuomet, taupyti bus pradėta nuo jų – mažinant slaugos darbuotojų etatus).

2010 metais JAV Medicinos institutas parengė dokumentą apie slaugytojų profesijos ateitį ir reikmes. Dokumente teigiama, jog artimiausiais metais būtina, kad net slaugytojai turėtų bakalauro laipsnį ir kad reikia padvigubinti slaugytojų, turinčių daktaro laipsnį, skaičių. Šiuo metu valstijose kas antras slaugytojas turi bakalauro laipsnį. Augant sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, tolygiai augs ir aukštesnės kvalifikacijos slaugytojų poreikis.

2009 metais paskelboje dr. Peter Buerhaus ir bendraautorių medžiagoje prognozuojama, kad 2025 m. JAV trūks 260 tūkst. slaugytojų.

Lietuvai senų žmonių slauga nereikalinga

O Lietuvai net nereikia laukti visuomenės senėjimo, nes tai – jau ne vienerius metus mūsų šalyje egzistuojantis reiškinys. Mūsų gimtinėje garsiai kalbama jau ne apie tautos senėjimo grėsmę, bet apie jos išnykimą - esame viena sparčiausiai senstančių Europos tautų.

Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 28,8 tūkst. (4,3 proc.), nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 183,1 tūkst. (5,2 proc.). Liūdnos prognozės skelbia, kad 2030 m. kone kas trečias Lietuvos gyventojas bus šešiasdešimtmetis ar vyresnis.

Deja, Lietuvai nereikia senų žmonių globos specialistų. “Prieš porą metų parengėme geriatrijos specialybės slaugos magistro studijų programą, bet Studijų kokybės centras ją išbraukė, paaiškinęs, kad ši programa – labai siaura ir neaktuali, - pasakojo Klaipėdos universiteto lektorė, Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė dr. Natalja Istomina. – Nors JAV, Skandinavijos šalyse yra tokia specializacija – senų žmonių slauga”.

Dr. Natalja Istomina. Algirdo Kubaičio nuotr.

Be to, net ir baigę universitetą slaugytojai Lietuvoje dažnai atlieka tuos pačius darbus, kaip ir baigę kolegiją. O tam, kad uždirbtų padoresnį atlyginimą, priversti dirbti pusantro etato, bet Klaipėdos regione yra ir tokių įstaigų, kur slaugytojai gauna tik 800-900 Lt. Daugiau uždirbti gali tik rizikuodami savo sveikata – dirbdami su radiacija, budėdami naktimis, - pasakojo N. Istomina. – Yra per didelis skirtumas tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, nors, pavyzdžiui, ligoninėse naktimis didžiąją dalį paslaugų atlieka būtent slaugytojai. Žinau tokių atvejų, kad budintis gydytojas nueina miegoti ir perspėja slaugos darbuotoją: ”Pažadinkite tik kraštutiniu atveju – einu ilsėtis”. O ryte atsikelia ir važiuoja į namus”.

Kita vertus, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dalį gydytojų funkcijų be vargo galėtų perimti ir lietuviai slaugytojai, nes tokia praktika taikoma kitose šalyse. Pavyzdžiui, vykti į greitosios medicinos pagalbos iškvietimus. “Juk gydytojui nereikia 12 metų mokytis, kad atvažiuotų pas ligonį ir pristatytų jį į ligoninę. Suteikti pirmąją būtinąją pagalbą galima apmokyti ir slaugytojus, kaip yra užsienyje, - kalbėjo N. Istomina. – Deja, gydymo įstaigos dažnai net nenori įdarbinti kvalifikuotų slaugos darbuotojų. Rajonų ligoninių vyriausieji gydytojai pasako net ir taip: “Mums reikia darbininkų, kad darbą dirbtų, o ne savo žinias demonstruotų”. Nesuprantama, kad dėl tokio požiūrio nukenčia ir įstaigos prestižas”.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės (KMSL) vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė portalui sakė, kad slaugos paslaugų Lietuvoje ir JAV nėra net ko lyginti. “Visų pirma reikia lyginti finansavimą, juk įstaiga negali turėti daugiau išlaidų nei pajamų, - kalbėjo gydytoja, aiškindama, kad slaugytojų skaičių lemia valstybės politika. – Amerikoje apskritai tokį darbą dirba vyrai. Mūsų studentai atliko JAV slaugytojų apklausą, tad iš šimto anketų tik į vienos klausimus atsakė moteris”.

Reklama

O slaugomų pacientų kasmet vis daugėja.

Gydytojui alga – už miegą ligoninėje?

Švedijoje vienam slaugytojui tenka 8 pacientai, Jungtinėje Karalystėje – 6, JAV - 4 ar 5, Australijoje – 4, vienoje iš Klaipėdos regiono ligoninių, kurios pavadinimo N. Istomina neatskleidė, vienai slaugytojai tenka prižiūrėti net ir 27. “Darbuotojos mums pasakojo, kad maudyti pacientus pradeda nuo 4.30 val. ryto, o paskutiniajam 8.30 val. pusryčių košė jau būna atvėsusi. Slaugytojos paaiškino, kad net pašildyti jos nėra kada”, - slaugos paslaugų Lietuvoje uždangą praskleidė pašnekovė.

Moksliniai tyrimai skelbia, jog slaugytojų ir pacientų santykiui esant didesniam nei 1:4, hospitalinis mirtingumas išauga 7 procentais, viršijus santykį 1:1 – net 42 proc. Be to, mūsų šalyje, priešingai daugelio Vakarų valstybių praktikai, naktį slaugytojų skaičius dar sumažinamas. Ko gero, kelti klausimo, ar saugu pacientams Lietuvos ligoninėse, net neverta kelti. Tai jau valstybės, nesugebančios užtikrinti geros slaugos, atsakomybė. Lietuvos pacientus iš dalies gelbsti tik tas faktas, kad ligoninėse gydosi nemažai tokių pacientų, kurie Vakaruose gydomi ambulatoriškai.

Deja, minėtieji visi tyrimai atlikti svetur. Kaip portalui tvirtino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė, Lietuvoje net nėra atliktos analizės, nagrinėjančios slaugos darbuotojų darbo sąlygas, nors nuo pat įsikūrimo organizacija Sveikatos apsaugos ministerijos prašo parengti tai nustatantį reglamentą. “Paskaičiavimų yra visokių, bet apibendrinančių tyrimų nėra atlikta, - kalbėjo D. Margelienė. – Todėl net negalime pasakyti, kiek vienam slaugytojui Lietuvoje vidutiniškai tenka pacientų. Turime tik užsienio šalių duomenis”.