Šeštadienis, 2024.12.21
Reklama

Visi grybai valgomi, tačiau kai kurie – tik vieną kartą

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2015-09-29 14:00:39

Kartą teismo medicinos specialistas, ištyręs vieno ligonio valgytą sriubą, parašė tokias išvadas: „Tyrimui pateiktoje sriuboje valgomųjų grybų nerasta. Rasti šie grybai: margoji arba rausvarudė musmirė (nuodinga), nuosėdis arba kūgiabudė (taip pat nuodinga), pilkoji meškutė (nevalgoma, nuodinga).“ Ligonis pasveiko. Jei būtų miręs, niekas nebūtų tyręs jo sriubos. Tai buvo atsitiktinis apsinuodijimas. Ponai, darykite išvadas. Visi grybai yra valgomi, tačiau kai kurie jų – tik vieną kartą, -  leidyklos „Tyto alba“ išleistoje knygoje „Toksikologo užrašai“ perspėja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras (knygos bendraautorė - žurnalistė Danutė Jonušienė). Skaitykime.

Musmirė
Kasmet šalyje musmirėmis apsinuodija iki 10 žmonių, iš jų vienas arba du miršta – mirštamumas sudaro apie 10–15 proc. © Genovaitės Privedienės nuotr.

Prieš keletą dešimtmečių Kuršių nerijoje atostogaujantys žmonės prisirinko tiek keistų ūmėdžių, o iš tikrųjų musmirių, kad kai kuriems grybų vaišės tapo paskutine vakariene. Apsinuodiję musmirėmis mirė keletas žmonių. Dėl tam tikrų oro sąlygų ar kitų priežasčių tą rudenį musmirės buvo labai panašios į valgomuosius grybus. Taip gali atsitikti, kai po smarkios liūties nubyra musmirių žvyneliai. Grybautojus gali suklaidinti nepažįstami grybai, apsinuodyti musmirėmis labiau rizikuoja senyvo amžiaus žmonės, kurių regėjimas nusilpęs. Tada blyškioji musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis ar žaliuokėmis. Gerai pažįsta, valgė ne pirmą kartą – toks dažniausiai būna pasiteisinimas, kai paragavę grybų žmonės stebisi, kad apsinuodijo, nors žino, kad kai kurios miško gėrybės turi labai stiprių augalinės kilmės nuodų.

Europoje auga apie 90 nuodingų grybų rūšių, iš jų apie 40 yra nuodingi tik švieži. Lietuvoje dygsta maždaug 1500 rūšių grybų, iš kurių 30 gali sukelti apsinuodijimą. Kai kurie grybai veikia tik virškinamąjį traktą, apsinuodijus iškart pasidaro bloga, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo raižymas užklumpa praėjus vos pusvalandžiui ar valandai po vaišių. „Mirsiu, nes ką tik valgiau grybų“, – aimanuoja ligonis. „Pone, mirsite kaip ir visi žmonės, bet ne dabar“, – toks atsakymas dažnai nuramina ligonį, nes ūminis apsinuodijimas dažniausiai neturi sisteminio poveikio organizmui. Gydyti tokius nukentėjusiuosius nėra sudėtinga – susitvarkius virškinimui, dingsta ir negalavimai. Tai pavyzdys, kai viskas baigiasi laimingai.

Pavojingiausi Lietuvoje sutinkamų grybų nuodai yra septynių rūšių. Tai amatoksinai, giromitrinas, muskarinas, muscimolis, koprinas, psilocibinas, orelaninas.

Amatoksinai

Amatoksinų turi įvairių rūšių musmirės. Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) ne veltui vadinama žaliuoju mirties angelu, nes Lietuvoje šis grybas yra nusinešęs daugiausia gyvybių. Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amanitinas – augalinės kilmės nuodas, pasižymintis stipriu kepenų veiklą trikdančiu poveikiu. Pavojingos ir kitų rūšių musmirės, pavyzdžiui, smailiakepurė musmirė (Amanita virosa, A. bisporigera, A. ocreata). Mirtinai pavojinga baltoji musmirė (Amanita verna) taip pat dygsta Lietuvos miškuose, kartais ši musmirių rūšis laikoma anksčiau išdygstančios žalsvosios musmirės porūšiu.

Amanitino yra ir kituose nuodinguose grybuose, pavyzdžiui, eglinėje kūgiabudėje (Galerina marginata). Šiuos grybus žmonės neretai painioja su valgomaisiais kelmučiais, nes jie taip pat auga ant kelmų, nuvirtusių medžių. Nuodingoji smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera) daug kuo panaši į valgomąją skėtinę žvynabudę (Macrolepiota procera). Nuodinga ir kiškiabudė (Conocybe), išsiskirianti iš kitų grybų ilgu kotu ir smailia kepure.

 

Eglinė kūgiabudė
Eglinė kūgiabudė. wikipedia.org nuotr.

 

Amatoksinai nesuyra nuo karščio, tad verdant grybus jie išlieka. Užvalgius musmirių, nuodai nesuyra virškinamajame trakte, praėjus maždaug valandai po apsinuodijimo amatoksinų koncentracija būna didžiausia. Nuodai „vaikšto“ iš žarnyno į ląsteles, o iš jų su krauju nukeliauja į kepenis. Amatoksinai nėra skaidomi, jie keliauja kaip praryta vinis. Iš organizmo amatoksinai pasišalina tik su šlapimu. Šie nuodai slopina tai, kas žmogų daro žmogumi, – baltymų sintezę. O daugiausia baltymų yra kepenyse, todėl amatoksinai pirmiausia taikosi į kepenis, taip pat į inkstus, kasą, antinksčius ir sėklides.

Jei užvalgęs grybų žmogus pradeda vemti po valandos, tai gerai, o jei po paros – prastai. Amatoksinų minimali mirtina dozė – vos 0,1 miligramo vienam kūno svorio kilogramui. Žalsvosios musmirės kepurėlė sveria 10–15 miligramų, tokios kepurėlės pakanka, kad žmogus mirtinai apsinuodytų. Kitų grybų, taip pat turinčių amatoksinų, galima paragauti daugiau. Pavyzdžiui, kad susidarytų mirtina kūgiabudžių dozė, reikia bent 15–20 kepurėlių.

Amatoksinai klastingi – apsinuodijimui būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti nuo 6 valandų iki dviejų parų. Neretai vėmimas ir pykinimas užklumpa antrą dieną, o pirmosios 6–12 valandų, kai šie nuodai patenka į organizmą, nesukelia jokių įtarimų. Trečią parą atsiranda apgaulingas pagerėjimas, nes pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime išnyksta, tačiau prasidėjęs ūminis kepenų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Ketvirtą dieną prasideda kraujavimas iš virškinamojo trakto, o tai rodo, kad organizmas nebegamina kraujo krešėjimo baltymo. Penktą dieną dėl kepenų veiklos sutrikimo gali išsivysti galvos smegenų funkcijos sutrikimas encefalopatija, šeštą dieną atsisako inkstai, septintą dieną atsėlina mirtis.

Apsinuodijus grybais negalima delsti, turi būti laiku suteikta skubioji pagalba, pavyzdžiui, skrandis pradėtas plauti ne vėliau kaip po dviejų valandų. Bet šio patarimo dažnai nepaisoma, nes praėjus kelioms valandoms po vaišių žmogus dar jaučiasi gerai. Taip pat padeda aktyvuotoji anglis – ji „sugaudo“ nuodus, nes jie dar būna nesuirę. Tik reikia nepagailėti aktyvuotosios anglies tablečių, jas galima vartoti bent dvi paras. Toliau gydymas įmanomas tik reanimacijoje, kaip amatoksinų priešnuodis didelėmis dozėmis vartojamas antibiotikas penicilinas, apsaugantis kepenų ląsteles. Gali būti taikomas acetilcisteinas, bet tai nėra pigus medikamentas.

Kasmet šalyje musmirėmis apsinuodija iki 10 žmonių, iš jų vienas arba du miršta – mirštamumas sudaro apie 10–15 proc.

Giromitrinas

Pavasariniai grybai bobausiai, kol jų nelieti, nėra nuodingi, tik juos išrovus pradeda gamintis giromitrinas. <...>Lietuvos miškuose auga keturių rūšių bobausiai. Maistui tinka valgomasis bobausis, kitos rūšys – didysis, rudeninis ir plėtrusis bobausis – nėra valgomi. Tačiau grybautojai dažnai supainioja šias rūšis. <...>

Bobausis
Bobausis. wikipedia.org nuotr.

Grįžus iš miško ir nuvalius bobausius, būtina nusiplauti rankas. Ruošianti valgį, šias miško gėrybes reikia kelis kartus bet 10–15 minučių apvirti, nuovirą išpilti, o grybus perplauti šaltu vandeniu. Didžiausia klaida – jei virdama bobausius šeimininkė neišpila viralo, o nutaria jį naudoti sriubai. Verdant šiuos grybus reikia dažnai vėdinti virtuvę, nes prisikvėpavus viralo garų taip pat galima apsinuodyti. Giromitrinas gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus. Net gaminant patiekalus iš džiovintų bobausių, prieš tai juos reikėtų kelis kartus apvirti.

Bobausiuose esanti medžiaga giromitrinas yra malonaus kvapo, bet nuodinga. Viename šviežių bobausių kilograme randama apie 1,2–1,6 gramo giromitrino. Šio nuodo kartais lieka ir džiovintuose grybuose – viename kilograme džiovintų bobausių gali būti nuo 15 miligramų iki 6,4 gramo giromitrino.

Giromitrinas skaidomas iki monometilhidrazino – tai panaši į raketų degalus medžiaga. Negalavimai užklumpa praėjus 5–12 valandų, retai – po 50 valandų. Sutrinka virškinimas, giromitrinas sutrikdo kepenų, inkstų veiklą, veikia centrinę nervų sistemą. Priešnuodis – vitaminas B6. Miršta apie 10–15 proc. apsinuodijusiųjų bobausiais.

Kartais pirmieji apsinuodijimo požymiai gali išryškėti ne ką tik suvalgius grybų, o po kelių parų. Dėl to neretai sunku nustatyti, kuo žmogus apsinuodijo.

Giromitrinas – nuodai, sukeliantys traukulius, jie gali pažeisti kepenis ir sukelti ūminį kepenų nepakankamumą. Tokiais atvejais bobausiai gali tapti net mirties priežastimi.

Bobausių nepatariama ragauti vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vaikams, nėščiosioms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis kepenų ligomis žmonėmis, nes tai – sunkiai virškinamas maistas.

Bus daugiau

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Užtraukti dūmą paauglius veja ir stresas
„Kuo sunkesnėmis sąlygomis gyvena nepilnametis, tuo didesnė tikimybė, kad jis paklius į žalingų įpročių spąstus&ld...
Gydytojams rezidentams bus skiriamos vienkartinės išmokos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė sprendimą, pagal kurį šiemet sutaupytos SAM veiklos lėšos bus skiriamos šali...
Po gyvenimo lūžio: kaip jaunam vyrui pavyko išbristi iš alkoholio ir beprasmybės liūno
Alkoholio upės, konfliktai ir net muštynės – visa tai neseniai buvo eilinės Jono (vardas pakeistas, tapatybė žinom...
Dažniausi švenčių negalavimai ir traumos: ką būtina turėti savo namų vaistinėlėje?
Net ir pačios gražiausios metų šventės gali būti aptemdytos įvairiausių negalavimų, traumų ar susižeidimų. Dažnu atveju...
Šiltos Kalėdos Jonavos ligoninėje: kviečia gimdyti saugiai ir patogiai
Šventinis laikotarpis Jonavos ligoninės gimdymo skyriuje alsuoja ypatinga šiluma – kiekvienas čia gimęs kūdikis ta...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų