Visuomenės sveikata ir priklausomybė nuo valdžios malonės

Praėję metai nuskambėjo kaip Sveikatingumo metai, tačiau jiems pasibaigus girdėjome nuomonių, kad iniciatyva daugiau buvo deklaratyvi, nes tam nebuvo numatytas valstybinis finansavimas, o sveikatos fondas neįkurtas. Tuo pat metu akcentuota, kad Sveikatingumo metai davė nemažą postūmį bent jau viešai susirūpinti visuomenės sveikatos būkle.

Reklama

Stebint situaciją iš šalies, susidaro įspūdis, jog vyksta savotiškas nesusikalbėjimas tarp sveiko gyvenimo iniciatorių, sveikatos priežiūros specialistų, tradicinės bei netradicinės medicinos atstovų, valdininkų bei kitų atsakingų asmenų, nuo kurių sprendimų priklauso prioritetinių sričių nustatymas bei finansavimas. Galima teigti, kad vyksta savotiška kova tarp sveikuolių ir nesveikuolių.

Priklausomi sveikatintojai

Kai kalbama apie visuomenės sveikatą, dažniausiai iškeliamas finansavimo klausimas.

Iš valstybės biudžeto lėšų reikalauja medikai, kurie teigia, kad tik gavę pakankamai pinigų jie galės teikti aukštos kokybės gydymo ir reabilitacijos paslaugas.

Dalis psichiatrų garsiai teigia, kad pinigai psichikos sveikatos priežiūrai skirstomi neefektyviai, dažniausiai medikamentiniam gydymui, todėl būtina plėsti ir skirti finansavimą įvairių terapinių programų organizavimui ir teikimui – meno, šviesos, muzikos, judesio, skaitymo ir kt.

Psichologai reikalauja papildomų lėšų, ypač telefoninės pagalbos linijų plėtrai, nes tik gavę pinigų jie gali išgelbėti tautą nuo savižudybių.

Pinigų prašo ir kultūros sektoriaus darbuotojai, kurie skelbia pavojų, kad neskiriant lėšų kultūrai tauta degraduos ir prasigers.

Socialiniai darbuotojai skundžiasi, kad dėl mažų algų jie patys tampa socialiai remtinais ir tai trukdo teikti kokybiškas paslaugas klientams, tarp jųir turintiems rimtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų.

O pinigų nėra. Tiksliau, valdžia neduoda arba skirsto taip, kaip atrodo geriau. Tada stokojantieji pinigų skundžiasi, kad valdžia yra bloga, nesupranta žmonių poreikių. Neretai pasigirsta ir kategoriški bei pikti kaltinimai valdžios atstovams, kad jie nesirūpina visuomenės sveikata, o tik žiūri savo interesų.

Tiems, kurie nesupranta valdžios sprendimų logikos, padėti susivokti gali klausimas - nejau valdžioje „sėdi“ vien sveikuoliai, kurie yra labai suinteresuoti sveikatinti visuomenę?

Kaip šauksi – taip atsilieps

Kol atsakingi pareigūnai ir pinigų prašytojai derasi, žmonės stebi jų „kovą“ ir laukia rezultato. Pinigų neskyrė – vadinasi, geresnių sveikatos paslaugų nebus, ligų daugės, savižudybių nemažės, o reabilitacija nukeliama į geresnius laikus. Dar prisiminkime nenutylančias kalbas apie korupciją sveikatos priežiūros sistemoje, o tai eiliniam žmogui signalas, kad norint gauti kokybiškas paslaugas vėl reikės krapštyti savo piniginę.

Kovotojai už visuomenės sveikatingumą savo beviltiškais šauksmais ir priekaištais valdžiai nemažam skaičiui gyventojų gali sukelti bejėgiškumo ir nevilties būsenas. Tada vėl daugėja depresijų, psichikos ligų ir kitų sveikatos problemų. O jei įvyksta koks nors tragiškas įvykis, susijęs su žmonių sveikata ar gyvybe, tada „priklausomi“ sveikatintojai vėl šaukia – „va, žiūrėkit, kas darosi, mes juk sakėm!“

Nepriklausomi sveikatintojai

O tuo pačiu metu dalis žmonių, dažniausiai  tie, kurie patys gyvena sveikai, visuomenę skatina gyventi sveikiau sukurdami ir siūlydami sveikatą stiprinančias paslaugas.

Tai pavieniai sveikos gyvensenos propaguotojai, sporto klubų, meditacijų, jogos mokyklų, šokių studijų steigėjai, šiaurietiško ėjimo mokymo iniciatoriai ir panašiai. Šie žmonės visuomenei suteikia pasirinkimą – galima pasinaudoti jų žiniomis ir patirtimi, pirkti  jų teikiamas paslaugas ir gerinti savo gyvenimo kokybę arba savo laisvalaikį praleisti su distancinio pulteliu rankose irnešti savo pinigus į barus, alkoholio parduotuves ar išleisti nesveikam maistui bei tabakui. O vėliau dar pridėti lėšų nesveiko gyvenimo pasekmių gydymui. Beje, sveikatai palaikyti ir stiprinti lėšų reikia žymiai mažiau nei žalojimui.

Nemaža dalis sveikos gyvensenos propaguotojų nemokamai dalinasi savo įžvalgomis žiniasklaidoje, taip skatindami žmones pasirinkti alternatyvus sveikatos stiprinimo ir gydymosi metodus. Tiesa, didėjanti įvairių sveikatingumo metodų gausa eiliniam žmogui neretai sukelia sumaištį mintyse, nes didėjant pasiūlai, sunku atsirinkti, kas išties yra veiksminga, o kas deklaratyvu ar net žalinga.

Skatina gyventi sveikai, gydo ar sargdina?

Neretai, norint pateikti argumentus būtinybei skirti lėšų ligų prevencijai ir visuomenės sveikatinimui, remiamasi kitų šalių patirtimi ir tyrimais. Labai populiaru cituoti JAV patirtį, jog ten jau seniai paskaičiuota, kad vienas doleris, išleistas prevencijai, sutaupo apie penkis dolerius, skiriamus gydymui. Tačiau toje pačioje JAV smarkiai didėja receptinių vaistų išrašymas ir tuo pačiu nemažėja ligotumas ir vaistų vartojimas. Lietuvoje situacija panaši - Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad 2013 m. išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti viršijo planuotas. Beje, kalbant apie vaistų vartojimo didėjimą Lietuvoje, reikia prisiminti tai, jog gyventojų mažėja.Tai reikštų, kad didėja sergamumas arba žmonės vartoja vis daugiau vaistų, dėl to sergamumas turėtų didėti dėl vaistų pašalinio poveikio.

Kitaip tariant, vieni skaičiuoja pinigus, kaip sutaupyti lėšų vykdant ligų prevenciją ir skatinant visuomenę gyventi sveikiau, o kiti skaičiuoja pelną, gaunamą iš didėjančio vaistų vartojimo ir sergamumo. Dalis drąsesnių sveikatos priežiūros specialistų atvirai kalba apie visuomenės farmakologizavimą, o farmacijos pramonę įvardija kaip siekiančią išskirtinio pelno žmonių sveikatos sąskaita.

Kodėl žmonės nenori gyventi sveikiau?

Ar skaičiavo kas, kiek yra įvairių sveikatos stiprinimo paslaugas teikiančių ar organizuojančių specialistų valstybinėse įstaigose? Kiek yra profesionalų bei mėgėjų, teikiančių individualias sveikatinimo paslaugas? Kiek yra organizacijų, kurios oficialiai deklaruoja dirbančios visuomenės sveikatinimo srityje? Kiek yra informacinių portalų, kurie dalina patarimus, kaip gyventi sveikiau? Dar pridėkime nevyriausybines ne pelno organizacijas ir pamatysim, kad žmogui, norinčiam keisti gyvenimo būdą, pasirinkimas išties yra gana platus.

Nori gyventi sveikai – prašom, rinkis, tik rask laiko, noro, domėkis ir ateik, esi laukiamas. Sveikatinimo paslaugų pasiūla didžiulė, tačiau eilės dažniau driekiasi ne prie sveikuolių, o prie gydytojų kabinetų.

Paklausti, ar nori būti sveiki, žmonės atsako, kad „žinoma, taip“. Pasiūlius nueiti pas sveiką gyvenseną propaguojančius žmones ar apsilankyti sporto klube, atsako kad neturi laiko, pinigų, galimybių ar tiesiog noro. Laiko ir pinigų nueiti į barą – yra. Sėdėti prie TV su spragėsių ar traškučių maišu rankose – ir pinigų ir laiko yra. Jei reikėtų trumpai apibūdinti nesveikai gyvenantį šiuolaikinės visuomenės žmogų, tai užtektų dviejų žodžių – vartotojiškas tinginys.

Sveikata be pinigų

Tai ką daryti, kad gyventume sveikiau ir mažiau sirgtume? Mūsų tautos šviesuolis Vydūnas pirmiausia akcentavo rūpinimąsi savo dvasine sveikata, nuo kurios priklauso žmogaus nusiteikimas rūpintis savo kūno sveikumu. Lygiai taip pat teigia liaudies išmintis, jog „visos ligos nuo nervų“, todėl kalbantapie sveikatą– tai pirmiausia įžvelgti pozityvą savo galimybėse ir gyvenime visumoje. Visas kitas tiesas apie sveiką gyvenimą, ko gero, yra girdėjęs kiekvienas žmogus - mažiau sėdėti prie TV, kompiuterio, valgyti saikingai, vartoti natūralesnius produktus, atsisakyti tabako, svaigalų ir daugiau judėti.

Kiek tai kainuoja? Nieko, nes geros sveikatos pagrindas visų pirma yra pagarba sau ir kartu kitiems, kantrybė, saviaukla, kitaip tariant, vidinė motyvacija. Deja, šių savybių už jokius pinigus nenusipirksi.

Šie metai oficialiai paskelbti Vaikų sveikatos metais. Kiek reikės tam pinigų? Kokiems tikslams jie bus skiriami? Kalbant apie vaikų sveikatą, reikėtų prisiminti ir pirmiausia akcentuoti tai, kas nieko nekainuoja – suaugusiųjų atsakomybę, kadangi vaikams nereikia jokių skambių lozungų ar valstybinio mastovisuomenės sveikatinimo programų, o būtinas asmeninis svarbių jiems žmonių pavyzdys, kuris yra geriausia priemonė, skatinanti sveiką gyvenseną.

Gediminas Norvilas,

andragogas, priklausomybių konsultantas