Visuotinis atšilimas ilgina ir stiprina alergijų sezoną

Augalija irgi reaguoja į klimato kaitą: išskiriama vis daugiau žiedadulkių, turinčių didesnę alergenų koncentraciją. Dėl to vis ilgiau kenčia žiedadulkėms alergiški žmonės. Tokias išvadas pateikia „EKO redakcijos“ išanalizuota užsienio spauda ir mokslininkų tyrimai.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, jog vadinamasis žiedadulkių sezonas daugelyje pasaulio regionų per pastaruosius dvidešimt metų pailgėjo kone keliomis savaitėmis, o dėl didesnės anglies dioksido koncentracijos tapo žymiai intensyvesnis. „Šiltesnis klimatas prailgina laukinės žolės žydėjimo laikotarpį, kas leidžia jai išskirti dar daugiau žiedadulkių rudenį,“ – rašoma JAV Nacionalinės laukinės gamtos federacijos (National Wildlife Federation, NWF) ekspertų ataskaitoje. – „Taip pat aktyvėja medžių žydėjimas pavasarį. Aukštesnės temperatūros praplečia alerginių medžių arealą“. Pastebima, jog laukinė žolė šiuo metu vidutiniškai išskiria dukart daugiau žiedadulkių negu prieš šimtą metų. Tai siejama su anglies dioksido koncentracijos atmosferoje augimu, kadangi šios dujos stimuliuoja augalų dauginimąsi. Be to, jos padidina baltymų, kurie paprastai ir sukelia žmogaus alerginę reakciją, dalį žiedadulkės sudėtyje. „Šiltnamio dujos ne tik skatina ilgesnį žydėjimą, bet ir žiedadulkių baltymų gyvybingumą,“ – teigia žinomas amerikiečių alergologas Clifford W. Bassett, pabrėždamas, jog tai, kaip rodo statistika, turi tiesioginės įtakos su astmos protrūkiu pastaraisiais dešimtmečiais.

Ilgesnis ir intensyvesnis augalų žydėjimas fiksuojamas visų pirma urbanizuotose teritorijose, kur šiuos procesus stimuliuoja miesto šiltnamio zonų efektas. Ypač pavojingi tampa miestai, kur yra maža žaliųjų plotų koncentracija, nes tokiu atveju žiedadulkių alerginį poveikį sustiprina bendras oro užterštumas. „Miestai kelia didžiausią grėsmę astmatikų sveikatai,“ – pažymima NWF ataskaitoje. – „Kietosios dalelės ir augalų alergenai gali sąveikauti tarpusavyje, kas leidžia jiems dar labiau išryškinti savo individualius neigiamuosius poveikius žmogaus sveikatai. Augalų alergenai, prilipę prie mažų kietųjų dalelių, gali dar giliau patekti į plaučius ir likti ten ilgesnį laiką. Taip pat didesnis oro užterštumas skatina augalus gaminti daugiau alerginių baltymų“. Pastebima, jog kuo daugiau žaliųjų zonų miesto teritorijoje, tuo mažesnė jų sąveika.

Taip pat miestuose sparčiai auga kito alergeno – pelėsio sporų – pavojus, kuris, skirtingai nuo žiedadulkių, gali lengvai patekti į žmogaus būstą. „Didėjant anglies dioksido koncentracijai ir kylant vidutinei temperatūrai, didėja pelėsio sporų aktyvumas,“ – teigiama NWF ataskaitoje. – „Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad dvigubas anglies dioksido lygio padidėjimas veda prie pelėsių sporų išskyrimo padidėjimo keturis kartus“. Tai atsitinka dėl to, kad šiltnamio dujos padidina pūvančios organikos kiekį – pagrindinį pelėsių šaltinį. Taip pat spėjama, kad sparti pelėsio plėtra skatina didesnį sporų išskyrimą. „Klimato ir kritulių režimo kaita, atsiradę dėl visuotinio atšilimo, gali padidinti pelėsių sporų koncentraciją žmogaus būstuose,“ – pabrėžia ekspertai. – „Pavyzdžiui, ilgesni lietaus periodai didina drėgnumą, kas aktyvuoja pelėsį“. Pastebima, jog po ekstremalių oro reiškinių, tokių, kaip štormai ir uraganai, didėja alerginių reakcijų ir astmos priepuolių skaičius. Mokslininkų apskaičiavimais, jau dabar ekonominiai nuostoliai dėl šių ligų augimo JAV ir Europoje siekia iki šimto milijardų eurų.

EKO redakcija