Vitamino B12 trūkumas primena stresą, bet pasekmės – kur kas rimtesnės

Vartojant prastą maistą, laikantis dietų ar tiesiog neturint laiko savimi pasirūpinti, žmogaus organizmui vis dažniau pritrūksta svarbių medžiagų. Apie dalį reikalingų vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, tokių kaip kalcis, geležis ar vitaminas D, girdime gana dažnai. O štai apie vitaminą B12 – kur kas rečiau. Tad kas yra vitaminas B12, kurį kai kurie sveikatos specialistai vadina svarbiausiu iš aštuonių B grupės vitaminų, o jo nauda viešai džiaugiasi ir ryškiausios pramogų pasaulio žvaigždės?

Žvaigždžių vitaminas

Būtent taip trumpai būtų galima pristatyti vitaminą B12, nes svarbiausiais jo ambasadoriais pastarąjį dešimtmetį yra pramogų pasaulio žvaigždės, tokios kaip Madona, Justinas Timberleikas, Rita Ora ir Keiti Peri, teigiančios kad jų nesibaigiančios gyvybinės energijos šaltinis yra papildai su B12 vitaminu.

„Vitamino B12 trūkumas gali pasireikšti tokiais nespecifiniais simptomais kaip nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, pablyškusi oda, pablogėjusi atmintis. Jei vargina galūnių dilgčiojimas ar aptirpimas („adatėlių“ badymas, „skruzdžių“ bėgiojimas), silpnumas kojose, pusiausvyros sutrikimai, liežuvio paburkimas, skonio receptorių nejautrumas, opelės burnoje, atsiradęs neryškus matymas, sunkesniais atvejais – nerimas, depresija, nemiga, nuotaikų svyravimai, koncentracijos stoka, demencija, gali būti, kad tai taip pat yra gyvybiškai svarbaus vitamino B12 trūkumo ženklai“, – sako šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė.

B12 atsakingas ir už daugybę rimtesnių procesų organizme. Pavyzdžiui, jis reikalingas DNR sintezei vykdyti, normaliai nervų funkcijai palaikyti ir net kraujo ląstelėms – dalyvaudamas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo bei ląstelių dalijimosi procese, B12 reguliuoja maistinės energijos kaupimą raumenų audiniuose ir aktyvina folio rūgštį.

Trūkumas gali sukelti net anemiją

Kartu su gana pastebimais šio vitamino trūkumo simptomais, tokias kaip nuovargis, nerimas, odos ir plaukų problemomis, organizme, trūkstant vitamino B12 ilgesnį laiką, vyksta kur kas liūdnesni pokyčiai – gali sutrikti raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, nervų sistemos normalus darbas, atsirasti negrįžtamų smegenų, ypač atminties, pažeidimų. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo.

Taip pat nustatyta, kad dėl ilgalaikio B12 trūkumo gali išsivystyti mažakraujystė. Šiuo metu jau išskirta specifinė vitamino B12 stokos sukelta anemijos rūšis, kuri vis dažniau diagnozuojama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Pastebima, kad didesnę riziką susirgti šia anemijos atmaina patiria vaikai, kuriuos maitina mamos vegetarės ar veganės. Būtent dėl šių priežasčių į vitaminą B12 dėmesį turėtų atkreipti nėščiosios ir maitinančios moterys, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, mat peržengus 50 metų ribą dažnai susiduriama su atrofiniu gastritu, o tai apsunkina šio vitamino įsisavinimą.

Papildyti atsargas gali būti labai sudėtinga

Žmogaus organizmas vitaminoB12 negamina, tačiau jo svarbiausias šaltinis – gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui, mėsa, kepenys, tunas, silkė, lašiša, kiaušiniai, pienas, jogurtas, kefyras, sūris ir moliuskai, yra daugeliui prieinami ir neretai vartojami. Tad kodėl taip dažnai susiduriama su šio vitamino trūkumu?

Svarbiausia priežastis yra ta, kad vitamino B12 įsisavinimas organizme – labai sudėtingas procesas. Pirma, nors šio vitamino atsargų organizmas gali prikaupti net keleriems metams, sergant tam tikromis skrandžio, kasos, kepenų ar autoimuninėmis ligomis, esant žemam skrandžio rūgštingumui, alergijoms, vartojant daug alkoholio, šios atsargos greitai išsenka.

Antra priežastis – vitamino B12 atsargos greitai išsenka, jei organizme trūksta vadinamojo Kastlio faktoriaus. Kadangi vitaminas B12 yra susijungęs su baltymais, geram jo pasisavinimui labai svarbi skrandžio rūgštis, išlaisvinanti šį vitaminą iš baltymų junginio. Jei žmogus vartoja rūgštingumą mažinančius vaistus, tai jau yra signalas, kad vitamino B12 pasisavinimas nevyksta. Jeigu Kastlio faktorius organizme sumažėjęs, organizmas tiesiog negali pasisavinti B12.

Ką svarbu žinoti renkantis maisto papildus su B12

Net nustačius šio vitamino trūkumą ir pradėjus jį vartoti kasdien, gerų rezultatų galima ir nepasiekti, nežinant kelių esminių dalykų. Vaistinėse yra daug skirtingų vitamino B12 formų: injekcijos, tabletės, mikrokapsulės, netgi purškikliai ir lipdukai. Todėl svarbu išsirinkti tinkamiausią. Tam reikėtų atkreipti dėmesį į papilduose esančias veikliąsias šio vitamino medžiagas ir formą.

Pavyzdžiui, dažniausiai pasitaikanti cianokobalamino forma yra klasikinė, bet jos įsisavinimas organizme – gana sudėtingas. Taip pat galima rinktis stabilesnę veikliąją medžiagą, t. y. hidroksokobalaminą. Šios veikliosios medžiagos pagrindu sukurtas vitamino B12 papildas geriau įsisavinamas ir toleruojamas.

Norintiesiems greitesnių rezultatų sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis vitamino B12 papildą, pagamintą hidroksobalamino pagrindu. O turintiesiems virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pakitusį skrandžio rūgštingumą dėl suvartojamų vaistų ar amžiaus, rekomenduojama vartoti naujos kartos vitamino B12 maisto papildus. Technologiniai sprendimai leidžia įkapsuliuoti hidroksokobalamino molekules į mikrokapsules, kurios pasisavinamos plonojo žarnyno ląstelėse. Mikrokapsulės veikia tarsi pernašos sistemos, todėl pasisavinamos net ir esant pakitusiam skrandžio rūgštingumui.