Vladas Martirosas: draugystė su natūraliomis terapijomis ir sveika gyvensena(1)

Kanadoje gyvenantis Vladas Martirosas gali būti vadinamas pasaulio piliečiu. Puikiai derindamas mokslą ir natūralias medicinos rūšis, jis vis susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Jis daugelį metų tyrinėjo ir praktikavo natūraliąją mediciną, hipnozę, psichines galimybes, bioenergetiką ir t.t. Jo akademinė ir profesionali patirtis sėkmingai derinama su praktinio gyvenimo atradimais ir pasaulio pažinimu. V. Martiroso idėjos, platus veiklos spektras, įvairūs tarptautiniai projektai, vandenynų tyrinėjimo ekspedicijos, unikalios patirtys ir vienas ypatingas domėjimosi objektas – delfinai – nė vieno nepalieka abejingo.

Reklama

Kam naudingas nesusikalbėjimas

Vladas Martirosas sako, jog nenori būti priskiriamas prie vadinamųjų naujųjų laikų (new age) grupės asmenų, kurie turi savo filosofijas, gydymo metodus.

„Aš „neužsifantazuoju“, bet bandau visapusiškai, kiek protas leidžia, įvertinti, suprasti esmę; kiek intuicija leidžia – pajausti tai. Nors viskas yra energija, realybe paprastai vadiname matomą, apčiuopiamą fizinį pasaulį. Vadinamieji realūs dalykai ir nematomos energijos turi tam tikras taisykles, kurių laikantis galima įvairiai veikti savo vidinius ir kitus procesus, taip pat ir situacijas. Jei kalbėtume apie mūsų organizmo funkcionavimą - suderinant su vadinamąja tradicine medicina galima surasti sprendimus daugeliui situacijų, kai reikia optimalios sveikatos palaikymo“, - sako V. Martirosas.

Pasak jo, susitarti skirtinguose poliuose esančioms medicinoms sunku dėl korupcijos, kurią pagimdo dideli pinigai. Vieni kovoja su viskuo, kas trukdo didėti jų pinigams, kiti yra beveik nekontroliuojami (veikia be taisyklių ir normų), tad jų gretose atsiranda daug netikrų pranašų ir gydovų.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Kanadoje, V. Martirosas mato puikiai veikiantį alternatyviosios medicinos sektorių, jis turi tam tikras taisykles, kvalifikuotą edukacinę sistemą ir atestavimą.

„Tačiau visgi netradicinės (alternatyviosios) medicinos sritis yra tarsi paleista į orą. Tai sukuria sąlygas rastis visokiems neva ekspertams, kurie bando išgauti iš žmonių pinigus, prisidengdami moderniomis praktikomis. Ypač pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai panaudojama kompiuterizuota ar kita technologija. Iš žmonių pasitikėjimo ir nevilties galima uždirbti daug pinigų. Nors yra daug per šimtmečius sukauptos patirties, kurią panaudojant galima gauti neįtikimų rezultatų. Kyla klausimas, gal iš dalies ortodoksinei medicinai naudinga, kad ta „alternatyvioji“ pusė būtų nekontroliuojama, nes tada ją lengva kritikuoti ir įvairiais būdais diskredituoti?“ - retoriškai klausė V. Martirosas.

Universalesni medikai

Daugelį metų praktikuojantis įvairias terapijas, tarp jų - ir ozono, mokslininkas Kanadoje matė ne vieną gydytoją, kuris baigęs klasikinius mokslus, atsidarydavo savo kliniką ir dirbdavo pasitelkęs alternatyviosios medicinos žinias.

Jis priminė sakinį iš Pasaulio sveikatos organizacijos Helsinkio deklaracijos: „Atsižvelgdamas į ligonio gydymą, gydytojas turi turėti galimybę laisvai naudoti naują diagnostinę arba terapinę priemonę, jei toks sprendimas suteikia viltį išsaugoti gyvybę, sugrąžinti sveikatą arba palengvinti kančias“.

Tokiame požiūryje į gydymą V. Martirosas mato daugiau prasmės ir realios naudos negu to gydytojo, kuris savo arsenale turi tik farmakologijos sukurtus medikamentus.

„Lietuvoje irgi yra nemažai atviro ir progresyvaus proto žmonių. Manau, čia padėtis nebloga ir įdomi. Be abejo, Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje yra medikų, kurie nesigilindami į problemą sugeba be saiko skirti nuskausminamuosius ar antibiotikus. Nesunku suprasti, kad yra tam tikrų priežasčių, kodėl jie taip daro. Svarbiausia, manau, yra suvokti, jog žmogaus sveikata yra jo paties rankose. Neverta tikėtis, kad kas nors geriau už patį žmogų išspręs jo sveikatos negalavimą. Jis geriausiai žino, kokios prevencijos, žinių ir investicijų į savo sveikatą jam reikia. Būtina skirti laiko ir pastangų, kad išlaikytum organizmo balansą. O rimtų susirgimų atveju turi būti sutelkti visi rezervai ir pajungtos mintys savęs atkūrimui“, - sako V. Martirosas.

Kraujo lašo tyrimas

Gyvojo kraujo lašo terapija – tai dar viena mokslininko domėjimosi sritis. Jis bene pirmas mūsų šalyje pradėjo apie tai kalbėti. „Pagal šį metodą galima daug ką aptikti ir prognozuoti organizmo būsimus pokyčius. Rodo net tai, ko dar standartiniai klinikiniai tyrimai nefiksuojai“, - sako V. Martirosas.

Gyvo kraujo lašo diagnostikos metodas buvo pradėtas vystyti po Antrojo pasaulinio karo. Teorinį šio metodo pagrindimą išvystė Vokietijos mokslininkai. Daugelyje kitų šalių gyvo kraujo lašo metodas priskiriamas ne prie diagnostinių, o prie edukacinių metodų.

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog kai kurie svarbūs faktoriai šiuo metodu yra nustatomi daugiau nei 90 proc. tikslumu. Tai yra būdas pamatyti vėžines ląsteles, bet gana sudėtingas (ši procedūra yra naudojama išskirtiniais atvejais). Tačiau gan nesudėtinga stebėti tam tikrus procesus, kurie potencialiai daro įtaką onkologinės ligos išsivystymui iki dvejų metų į priekį.   Pamačius, jog kas nors pakryps bloga kryptimi, galima imtis veiksmų ir atkurti balansą“, - aiškina V. Martirosas.

Antra medalio pusė

Pašnekovas prisiminė, kaip kartą jo kabinete apsilankę keli profesoriai iš Vankuverio universiteto, mikrobiologijos fakulteto, domėjosi gyvo kraujo lašo tyrimu.

„Aš jiems atlikau tą procedūrą, ir jie buvo labai nustebę, kiek daug įdomios informacijos gaunama. Jie stebėjosi, kodėl tai nėra įtraukta į mokymo programas. Teko lankytis vienoje vokiečių klinikoje, kur taikoma diagnostika su gyvo kraujo lašo metodu, taip pat šalia kitų gydymo metodų yra taikomos įvairios ozono terapijų procedūros. Jie gauna puikius rezultatus“, - sako pašnekovas.

Nemažai laiko jis skyrė darbui su mikroskopų sistemomis bei kita medicinos įranga. Dabar gerai techninę šio metodo pusę išmanantis specialistas sako, jog jam tenka stebėti ir antrąją medalio pusę.

„Tiriant šiuo metodu dėl techninių žinių trūkumo neretai gydytojai nemoka teisingai dirbti su mikroskopais. Labai mažai yra vietų, kur teisingai ir visapusiškai apmoko dirbti su kraujo lašo procedūra. Klaidingai atlikta procedūra parodys visai kitą vaizdą ir tada bus gaunamas iškreiptas rezultatas. Reikia ne vienerių metų praktikos. Yra nemažai žmonių, kurie nori greitai iš to metodo uždirbti, jie pradeda tai praktikuoti ir padaro daug klaidingų procedūrų – ne taip paima mėginį, ne taip diagnozuoja, ne taip analizuoja, parduoda daug papildų – iš jų daug užsidirba“, - sako V. Martirosas.

Sveika gyvensena

Besiklausant natūraliai kyla klausimas – jeigu taip nesunku tapti aferistų taikiniu, galbūt yra paprastų patarimų, kurie mums padėtų sveikai gyventi ir nesirgti?

„Reikia tiesiog atsisukti į save. Deja, bet žmonės neturi laiko atsigręžti į save, be to, lyg ir priprantame, kad sveikata – tai kai kas inertiško, kas visada yra, duota iš prigimties. Kiek žmonių sąmoningai, sąžiningai palaiko savo sveikatą? Dauguma, kol nėra blogai, nieko nedaro“, - svarsto pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį į mitybą ir proto būseną, vieną svarbiausių faktorių, apie kurį galvojame, kai užeina kalba apie sveiką gyvenseną.

„Žmonės dažnai mano, kad jie valgo sveikai. Tačiau tas „sveikai“ yra abejotinas, nes dažniausiai tai būna visuomenės primestos „tiesos“. Mąstydami apie sveikumą atsisakykite tos informacijos gausos, paprasčiausiai intuityviai, švariu protu pajauskite, ko jums iš tiesų reikia. Tą intuiciją mes turime gavę iš gamtos. Sveikas žmogus turi sveiką intuiciją. Kaip gyvūnas jis žino, ką jam reikia valgyti, ko nereikia. Jis intuityviai jaučia, kokios vaistažolės jam padeda, kai jam blogai. Jei laukinį gyvūną imi maitinti pusfabrikačiais, maistu su visokiais nesveikais priedais, jis praranda tą gamtos duotą intuiciją. Todėl naminiai gyvūnai dabar serga tokiomis ligomis, kokiomis serga žmogus“, - sako V. Martirosas.

Turime pagalbą

Jei prie savo intuicijos, noro gyventi sveikai pridėtume natūralias terapijas – jos būtų puiki pagalba mūsų sveikos gyvensenos kelyje. V. Martirosas atkreipia dėmesį į arti gamtos gyvenančius žmonės, kurie turi savo maistą, gyvena harmoningai su gamta, jų mintys nėra užterštos informacinio srauto.

„Tokie žmonės beveik neserga, jiems nereikia jokios terapijos, nes jie gyvena sveikai sveikoje aplinkoje – pati gamta suteikia reikiamą terapinį poveikį. Jie klausosi gamtos muzikos – paukščių, vėjo ar jūros. Mieste gyvename užterštoje aplinkoje. Tad turime pasinaudoti visomis terapijomis. Jei žmogus gyvena pašėlusiame pasaulyje, nuolat gauna toksinų, kitokios taršos, jo organizmas jau nesugeba išlaikyti sveiko balanso. Įvairios terapijos padeda tą balansą atgauti“, - įsitikinęs pašnekovas.