VLK direktorius A. Sasnauskas: „Daugiausia PSDF lėšų teko sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti“

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, 2012 metais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – 3,065 mlrd. litų. Mūsų kraštiečiams skirta ir atlikta įvairiausių būtinų tyrimų, tarp jų – ir brangiųjų, operacijų, teiktos kitos gydymo paslaugos, skirti būtini vaistiniai preparatai, medicinos pagalbos priemonės.

Reklama

VLK vadovas A. Sasnauskas tvirtina, kad praėjusiais metais šioje paslaugų srityje įvyko nemažai pokyčių.

„Pastaraisiais metais nuosekliai stiprinama šeimos gydytojo institucija, tai buvo daroma ir pernai. Nuo 2012-ųjų pradžios pradėta papildomai finansiškai skatinti už kiekvieną šeimos gydytojo, o ne gydytojų komandos aptarnaujamą gyventoją. Pradėta jiems mokėti ir už gerus darbo rezultatus, pasiektus pagal naujus rodiklius, rodančius paciento aptarnavimo kokybę. Taigi kasmet daugėja šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų. Pavyzdžiui, 2004 m. šeimos gydytojai aptarnavo 66 proc. šalies gyventojų, o 2012 m. jų aptarnaujamų gyventojų dalis sudarė daugiau kaip 78 proc.“, – pasakoja A. Sasnauskas.

VLK vadovo A. Sasnausko teigimu, buvo pradėta PSDF lėšomis mokėti už naują modernų tyrimą – pozitronų emisijos tomografiją, padedančią nustatyti sunkias ligas, ir už naują dienos stacionaro paslaugą – spindulinę terapiją.

Be to, pasak A. Sasnausko, buvo vykdoma ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka, kurios tikslas –  užtikrinti didesnį šių paslaugų prieinamumą. GMP pertvarkos metu buvo nustatyta, kad nė vienoje savivaldybėje negali būti mažiau kaip 2 GMP brigados, o tose, kur nėra chirurgijos bei reanimacijos skyrių ir  padidėja pacientų pervežimų per parą kiekis, papildomai organizuojamas iki pusės GMP brigados darbas.

Įdomu tai, kad, nepaisant pastaraisiais metais mažėjančio guldymų į ligonines (hospitalizacijos atvejų) skaičiaus, stacionarinėms paslaugoms lėšų panaudojama daugiau. 2011 m. šioms paslaugoms buvo išleista 1,4 mlrd. litų, o 2012 m. – 1,6 mlrd. litų. Be to, praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., pacientams buvo suteikta 3 proc. daugiau specializuotų ambulatorinių paslaugų, net 14 proc. daugiau dienos stacionaro paslaugų ir 25 proc. daugiau stebėjimo paslaugų.

Antroje vietoje kita PSDF išlaidų gyventojų sveikatos priežiūrai grupė – tai kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Jų įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo panaudota 636,9 mln. litų. Pernai šias priemones vartojo 1,15 mln. pacientų, t. y. 38,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Teritorinės ligonių kasos už išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones moka vaistinėms pagal jų pateiktas sąskaitas. Be to, pernai buvo pradėta kompensuoti daugiau naujų vaistų, skirtų onkologinėms ir kitoms sunkioms ligoms gydyti.

Trečioje vietoje pagal PSDF išlaidas – medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas. Šioms paslaugoms buvo išleista 138,8 mln. litų. Pernai pacientams po sunkių ligų ir traumų gydymo buvo suteikta daugiau kaip 86 tūkst. medicininės reabilitacijos paslaugų, iš jų – per 22 tūkst. šių paslaugų buvo suteikta vaikams ir daugiau kaip 64 tūkst. – suaugusiesiems. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos savo veiksmingumu nenusileidžia stacionarinėms, nes pacientas jas gali gauti gyvenamojoje vietoje, jos yra pigesnės. Pastarųjų 10-ies metų tendencijos rodo, kad šių paslaugų populiarumas nuolat didėja. Tarkime, lyginant 2003 m. ir 2012 m., matyti, kad ambulatoriškai suteiktų reabilitacijos paslaugų dalis išaugo nuo 9,6 iki 31,5 proc., o lėšų dalis, skirtų šioms reikmėms, – nuo 4,1 iki 13,54 procento.

Centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, retoms ligoms ir būklėms gydyti bei nenumatytais atvejais buvo išleista 132,2 mln. litų. Šias priemones centralizuotai perka VLK ir paskirsto visoms šalies ligoninėms pagal jų poreikius, kad šios galėtų teikti reikiamą gydymą pacientams. Siekiant užtikrinti geresnį šių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, ambulatoriniam gydymui skirti vaistai buvo perkelti iš centralizuotai perkamų vaistų sąrašo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tai leis gydytojui paprasčiau skirti vaistą pacientui, o šiam – lengviau jį įsigyti vaistinėje.

Žmogaus organų ir audinių transplantacijos išlaidoms padengti pernai buvo panaudota 49,3 mln. litų.

Ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti 2012 m. buvo panaudota 39,5 mln. litų. Šiomis lėšomis apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu buvo kompensuota daugiau nei 131 tūkst. ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidų. Ortopedijos techninių priemonių, be kurių pacientas negali savarankiškai judėti ir pats apsitarnauti arba gali tik iš dalies, pvz., rankų ir kojų protezų, palyginti su 2011 m., buvo kompensuota daugiau.

Dantų protezavimui pernai buvo išleista 30,1 mln. litų, o šių paslaugų išlaidos buvo kompensuotos daugiau kaip 26 tūkst. žmonių.

Prevencinėms programoms dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai užtikrinti 2012 m. buvo panaudota 32 mln. litų, t. y. 5 mln. litų (15 proc.) daugiau, palyginti su 2011 m., kai buvo skirta 27 mln. litų. Iš viso per metus pagal šias programas nemokami tyrimai buvo atlikti daugiau kaip 645 tūkst. moterų ir vyrų. Nemažai jų daliai buvo diagnozuotos ankstyvosios minėtų ligų stadijos ir imtasi skubių gydymo priemonių.

vlmedicina.lt