Sutarčių pasirašymo procesas sėkmingai juda pabaigos link

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) praneša, kad teritorinių ligonių kasų (TLK) ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių pasirašymo procesas sėkmingai juda pabaigos link. Pastarąją savaitę buvo pasirašyta dar daugiau sutarčių tiek su stambiausiais, tiek su mažesniais paslaugų teikėjais, kuriems už suteiktas paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. 

Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus TLK jau yra pasirašiusi beveik 80 proc. sutarčių su gydymo įstaigomis pagal tai, kiek iš viso numatyta lėšų šiai TLK sutartims sudaryti. Šiaulių TLK pasirašė sutartis su 90 proc. planuotų paslaugų teikėjų, Panevėžio TLK – daugiau kaip su 92 proc., o Klaipėdos TLK – su 93 proc. paslaugų teikėjų (Klaipėdos TLK pasirašytoms sutartims tenka 87 proc. šios TLK sutarčių sudarymui skirtų lėšų).

Vilniaus TLK jau yra pasirašiusi 146 sutartis. Iš jų 51 sutartis pasirašyta su pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis gydymo įstaigomis, 32 – su stacionarines, 6 – su slaugos, 1 – su greitosios medicinos pagalbos ir 56 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tai reiškia, kad jau pasirašytos sutartys su dauguma didžiausių  paslaugų teikėjų. Toliau tęsiamas sutarčių pasirašymas su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, su privačiomis įstaigomis (iš 170 privačių įstaigų sutartys pasirašytos su 88 įstaigomis, t. y. su 51,8 proc. privačių įstaigų), su kitų TLK zonų gydymo įstaigomis. Pastarosiomis dienomis buvo pasirašytos sutartys su Rokiškio psichiatrijos ligonine, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centru, Lazdynų poliklinika, Odos ir veneros ligų centru, Šv. Roko ligonine, Varėnos ligonine, Trakų ligonine, Klaipėdos vaikų ligonine, kitomis gydymo įstaigomis

Be to, Vilniaus TLK jau suderino ir pateikė gydymo įstaigoms pasirašyti 262 sutartis dėl pirminės sveikatos priežiūros, stacionarinių, slaugos, greitosios medicinos pagalbos, specializuotų ambulatorinių paslaugų išlaidų apmokėjimo.

Kauno TLK iš viso yra pasirašiusi 163 sutartis su paslaugų teikėjais, t. y. daugiau kaip pusę planuotų sutarčių. Taigi jau sudarytos 104 sutartys su pirminės sveikatos priežiūros, 10 – su stacionarines, po 6 – su slaugos ir greitosios medicinos pagalbos, bei 38 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Ši TLK jau sudarė arba suderino sutartis su visomis stacionarinėmis įstaigomis šiame regione, išskyrus didžiausią šalies gydymo įstaigą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikas, su kuriomis dar vyksta derybos.

Klaipėdos TLK jau yra pasirašiusi sutartis su 226 sveikatos priežiūros įstaigomis. Dar numatoma pasirašyti 16 sutarčių. Jau sudarytos 69 sutartys su pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, 52 – su stacionarines, 6 – su slaugos, 4 – su greitosios medicinos pagalbos, 95 – su specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tarp jų – sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine ir dar 9 sutartys su Klaipėdos TLK zonoje veikiančiomis ligoninėmis.

Panevėžio TLK iš viso yra pasirašiusi 181 sutartį su paslaugų teikėjais, t. y. 92 proc. planuojamų sutarčių. Šiuo metu jau sudarytos 44 sutartys su pirminės sveikatos priežiūros, 64 – su stacionarines, 4 – su slaugos, 3 – su greitosios medicinos pagalbos bei 51– su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Praėjusią savaitę buvo sudarytos sutartys su stambiausiais paslaugų teikėjais – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis ir LSMU Kauno klinikomis.

Šiaulių TLK iš viso yra pasirašiusi 217 sutarčių su paslaugų teikėjais, t. y. 90 proc. planuojamų sutarčių. Taigi šiuo metu jau sudarytos 65 sutartys su pirminės sveikatos priežiūros, 57 – su stacionarines, 2 – su slaugos, 6 – su greitosios medicinos pagalbos bei 87 – su kitokias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis.

Artimiausiu metu sutartys bus pasirašomos ir su likusiais paslaugų teikėjais, su kuriais jau baigiami derinti sutarčių projektai.

VLK atkreipia dėmesį į tai, kad šių metų sutartys su gydymo įstaigomis pirmajam pusmečiui pasirašomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pernai, siekiant užtikrinti iki šiol pasiektą     sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo lygį, nemažinti finansavimo ir paslaugų išlaidas kompensuoti pagal šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (šiuo metu mažiausia balo vertė – 0,89 lito). Tam, kad ir antrąjį šių metų pusmetį būtų išlaikytas toks pats sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygis, prašoma Vyriausybės leisti panaudoti PSDF biudžeto rezervo lėšas. Antrajam pusmečiui reikėtų skirti 145 mln. litų iš minėto rezervo, jei tam pritartų Ministrų kabinetas. Vyriausybė šį klausimą turėtų svarstyti antrąjį šių metų pusmetį.

Valstybinė ligonių kasa