"Vokelis" gydytojui – legaliai(21)

Gydytojai iš ligonių negali imti jokių dovanų, net ir mažos vertės, nes jos traktuojamos kaip kyšis. Tačiau jau netrukus pacientams gali nebereikėti slapčia kišti vokelio gydytojui į kišenę ar brukti maišelio su alkoholiniais gėrimais, saldainiais ar kita dovana.

Reklama

Jau netrukus pacientams gali nebereikėti slapčia kišti vokelio gydytojui į kišenę ar brukti maišelio su alkoholiniais gėrimais, saldainiais ar kita dovana. Siūloma įteisinti atsidėkojimą gydytojams, kad nei pacientai, nei medikai nesijaustų įstatymų pažeidėjais.

Gydytojai iš ligonių negali imti jokių dovanų, net ir mažos vertės, nes jos traktuojamos kaip kyšis. Tačiau jau netrukus pacientams gali nebereikėti slapčia kišti vokelio gydytojui į kišenę ar brukti maišelio su alkoholiniais gėrimais, saldainiais ar kita dovana.

Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) rengia planą, kaip pacientai galėtų legaliai atsidėkoti medikams pinigais. Jeigu šiam planui pritartų Sveikatos apsaugos ministerija ir neprieštarautų visuomenė, pirmiausia jis praktiškai būtų išbandytas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurią pastaruoju metu krečia korupcijos skandalai.

VTEK komisijos Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys sako, kad Panevėžio ligoninei pasiūlyta pirmai išbandyti naujovę todėl, kad ji rodo didelę iniciatyvą savo veiklą padaryti skaidrią.

M. Siauro teigimu, sveikatos apsauga yra labai specifinė sritis. Vien tik kovoti su atsidėkojimo medikams reiškiniu nėra efektyvu. Todėl VTEK siūlo įteisinti atsidėkojimą gydytojams ir slaugytojams, kad nei pacientai, nei medikai nesijaustų įstatymų pažeidėjais.

„Gydymu patenkinti ligoniai neretai patys nori atsidėkoti medikams, nors pastarieji to visiškai neprašo, neduoda jokių užuominų. Susiklosto abiem pusėms nepatogi situacija. Gydytojai apskritai negali priimti dovanų iš pacientų, nesvarbu, kokios vertės, nes tų asmenų atžvilgiu jie tampa šališki. Nepaisant to, niekam ne paslaptis, kad ligoniai medikams vis tiek atsidėkoja. Todėl mes siūlome, kad tai būtų daroma legaliai. Tai nėra korupcijos įteisinimas, o paplitusio reiškinio įstatymas į teisės rėmus “, –„Sekundei“ tvirtino M. Siaurys.

Plano esmė paprasta. Ligoniai, kurie norės atsidėkoti gydytojams, galės tai padaryti visiškai atvirai, tačiau su dviem sąlygomis.

Pirmoji – jie turės likti anonimais. Tai reiškia, kad gydytojas nežinos, koks konkretus ligonis jam atsidėkojo. Antroji – atsidėkoti galės tik po paslaugos suteikimo.

Praktiškai procedūra atrodytų taip: gydymu patenkintas ligonis ateina į ligoninės kasą, padeda tam tikrą pinigų sumą ir nurodo, kokį gydytoją premijuoja.

Nuo premijos atskaitomi mokesčiai, gydymo įstaigos patirti kaštai, ir gydytojui prie atlyginimo išmokamas priedas. Kuo daugiau pacientų jį premijuos, tuo didesnį priedą gaus.

Pašnekovo teigimu, gydytojas, nežinodamas, koks konkrečiai pacientas jam atsilygino, nerodys išskirtinio dėmesio ir prielankumo kažkuriam vienam kaip dabar, o su visais elgsis vienodai.

Galimybė būti premijuotam pacientų jį skatins stengtis dirbti geriau, būti dėmesingesnį. Kai medikai galės užsidirbti daugiau, sumažės jų emigracija.

Pasak M. Siaurio, dabar yra premijuojami gerai dirbantys muitininkai, kelių policija gauna tam tikrą procentą nuo pažeidėjų sumokėtų baudų. Tad galėtų būti sukurta ir medikų premijavimo sistema.

Pašnekovas sakė su Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Ivanu Dorošu aptaręs legalaus atsidėkojimo medikams idėją ir sulaukęs jo pritarimo.

„Kol kas tai tik projektas, kuris bus derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija, kitomis institucijomis ir visuomene“, – pabrėžė Prevencijos skyriaus vedėja.

Šiuo metu I. Dorošas atostogauja. Jo patarėja teisės klausimais Rasa Šošič sakė jau anksčiau, kai sveikatos apsaugos ministre buvo Rimantė Šalaševičiūtė, girdėjusi tokį siūlymą, tačiau plačiau komentuoti jį atsisakė.

Gydytojai iš esmės neprieštarautų

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas teigia, kad sąjunga jau anksčiau siūlė įteisinti pacientų galimybę atsidėkoti medikams, tačiau iš SST sulaukė žodinio nesutikimo.

Gydytojų sąjungos vadovas teigiamai vertina VTEK iniciatyvą. Pasak jo, reikėtų gerai ją apsvarstyti, išanalizuoti teisinius aspektus, kad nekiltų nesusipratimų – medikai nebūtų apkaltinti kyšio ėmimu, pacientai – kyšio davimu.

„Mums tai nebuvo pats svarbiausias klausimas, yra svarbesnių dalykų, tad daugiau šio klausimo nebekėlėme“, – „Sekundei“ sakė jis.

Gydytojų sąjungos vadovas teigiamai vertina VTEK iniciatyvą. Pasak jo, reikėtų gerai ją apsvarstyti, išanalizuoti teisinius aspektus, kad nekiltų nesusipratimų – medikai nebūtų apkaltinti kyšio ėmimu, pacientai – kyšio davimu.

„Pas mus, deja, įstatymai skaitomi kaip kam patogiau“, – tvirtino medikas.

Paklaustas, kaip vertina prieš porą metų gydymo įstaigose ant gydytojų kabineto durų ir koridoriuose atsiradusius lipdukus, raginančius pacientus medikams atsidėkoti šypsena („Geriausia padėka gydytojui – jūsų šypsena“, „Nori atsidėkoti gydytojui? Pasakyk ačiū“), L. Labanauskas atsakė, kad taip pacientai yra provokuojami duoti kyšį.

„Tokie lipdukai yra įstatymų pažeidimas. Tai yra paskata nematerialiai atsidėkoti medikams. Paskaitykite įstatymus – jie draudžia atsidėkojimą bet kokia forma. Šiuo atveju tai yra nuoroda pacientui, kad jis turi atsidėkoti. Žmonės nekvaili, supranta. Ligoniai netgi juokauja, kad trijų dydžių lipdukai nurodo, kaip dosniai reikėtų atsilyginti medikams. Esą kuo lipdukas didesnis, tuo didesnė ir dovana“, – pabrėžė Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas.

Siūlo nedaryti išskirtinio luomo

Lietuvos pacientų organizacijų tarybos pirmininkei Vidai Augustinienei VTEK siūlymas leisti pacientams anonimiškai premijuoti medikus visiškai nepriimtinas.

„Tada sukurkime sistemą, kaip tėvai galėtų premijuoti savo vaikų gerus mokytojus, kaip mes galėtume premijuoti mus nuo banditų apgynusius policininkus ir taip toliau. Manau, kad kiekvienas dirba savo darbą, už kurį gauna atlyginimą. Gydytojams turėtų būti mokamas toks darbo užmokestis, kad jiems nereikėtų dairytis į pacientų kišenes“, – kalbėjo ji.

V. Augustinienė priminė, kad kartą medikams dovanos, tiesa, nedidelės vertės, jau buvo įteisintos. Pasak jos, pacientai tai suprato kaip signalą, jog privalo atsidėkoti. Jie manė, kad priešingu atveju gydytojai jiems neparodys tiek dėmesio kaip tiems, kurie atsidėkoja.

V. Augustienienės teigimu, mūsų sveikatos apsaugos sistemoje atsilyginimas gydytojams yra giliai įsišaknijęs. Ligoniai gydytojams kyšius duoda ir neprašomi, nes bijo, kad juos gydys atmestinai.

„Jeigu nebūtų imančiųjų, neliktų ir duodančiųjų“, – mano pašnekovė.

Tikrino, kaip deklaruoja interesus

Nuo praėjusių metų gydytojai privalo deklaruoti savo privačius interesus, kad būtų žinomos jų sąsajos su farmacijos kompanijomis, medicinos aparatūros, priemonių pardavėjais, visais juridiniais ir fiziniais asmenimis, galinčiais daryti įtaką jų darbo skaidrumui.

VTEK duomenimis, Lietuvoje yra per 13 tūkst. gydytojų, kuriems privalu deklaruoti privačius interesus. Iki šiol tai padarė 10 tūkst. 314 medikų, Tačiau iš jų tik 3 tūkst. pateikė tinkamai užpildytas deklaracijas.

„ Dauguma gydytojų užpildė tik titulinį deklaracijos lapą ir vieną priedą, nurodė savo, savo sutuoktinio pavardes ir savo pagrindinę darbovietę, kai, pavyzdžiui, tą pačią prievolę turintys valstybės tarnautojai ar politikai vidutiniškai pildo 5–7 deklaracijos lapus“, – aiškino Prevencijos skyriaus vedėjas M. Siaurys.

Gydymo įstaigų vadovai vangiai naudojosi galimybe kontroliuoti pavaldinius, ar jie deklaruoja privačius interesus. Tai darė tik 16 proc. įstaigų vadovų. VTEK išsiuntė beveik 500 raginimų sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms nepatingėti prisijungti prie deklaravimo sistemos ir pasidomėti, ar visi pavaldiniai užpildė deklaracijas. Gydymo įstaigoms išsiųstos ir instrukcijos, kaip teisingai jas pildyti.

SAM pavaldi Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Švietimo ir mokslo ministerijai priklausantis Nacionalinis vėžio institutas buvo pasirinktos kaip pilotinės įstaigos išsamiam privačių interesų deklaravimo patikrinimui.

M. Siaurys atskleidė, kad rinktasi tarp Šiaulių ir Panevėžio ligoninių. Pastaroji buvo pasirinkta dėl į ją nukreipto STT pareigūnų dėmesio.

Pašnekovo teigimu, norėta pasižiūrėti, kokios yra bendros sveikatos priežiūros įstaigų problemos deklaravimo srityje. Panevėžio ligoninėje deklaracijas yra užpildę 98 proc. medikų ir tai yra bene geriausi rodikliai Lietuvoje. Manoma, kad pati tikrinime pasisiūliusi dalyvauti įstaiga pasirūpino, kad gydytojai užpildytų deklaracijas.

VTEK darbuotojai beveik 100 gydytojų deklaracijose pasigedo išsamesnės informacijos, ypač dėl antrų ir trečių darboviečių.

„ Mes nesakome, kad jie yra įstatymų pažeidėjai. Siekiame patikslinti duomenis, nes tie, kuriuos jie deklaruoja, ir tie, kuriuos turime mes, nesutampa. VTEK yra prieinama „Sodros“ duomenų bazė. Dauguma gydytojų dirba ir kitur, tačiau nenurodo kur. Pagrindinės darbovietės vadovas turi žinoti, kur dar dirba jo pavaldiniai. Tačiau gydytojai nėra įpareigoti informuoti pagrindinio darbdavio, kur darbuojasi po tiesioginio darbo.

Kai ligoninė neturi informacijos apie gydytojo ryšius su kitomis įstaigomis, atsiranda rizika piktnaudžiauti darbo laiku – neišdirbti visų valandų ar persidirbti. Tokiu atveju gydytojas gali drebančiomis kojomis stovėti prie operacinio stalo, o tai neigiamai atsiliepia jo darbo kokybei“, – aiškino Prevencijos skyriaus vedėjas.

„Sodros“ duomenimis, mažiau nei pusė gydytojų (44 proc.) dirba tik vienoje darbovietėje. Net 24 proc. gydytojų eina pareigas trijose ir daugiau darboviečių. Tačiau privačių interesų deklaracijose ši informacija dažniausiai neatsispindi.

Dėl to atsiranda sąlygos ir savotiškai pacientų migracijai. Tyrimų našta paliekama valstybinei gydymo įstaigai, o pinigus už konsultacijas pasiima privati, kurioje gydytojas eina antraeiles pareigas.

Medikų asociacijos – terpė lobizmui

VTEK neatsitiktinai atkreipė dėmesį į 167 medikų asociacijas, iš kurių 75 proc. yra registruotos valstybinių gydymo įstaigų adresais. Tačiau narystę jose yra deklaravę tik mažiau kaip 300 medikų. M. Siaurio teigimu, realiai jų nariais yra tūkstančiai medikų.

Pasak jo, asociacijos yra patogi schema piktnaudžiauti farmacijos kompanijoms, kitiems lobistinių interesų gydymo įstaigose turintiems asmenims.

Jie gali remti asociacijas, o pastarosios, pavyzdžiui, išvežti medikus į kelionę.

Jeigu medikai deklaruoja narystę asociacijose, lobistams taip elgtis tampa nepatogu.

„Teisingas, išsamus privačių interesų atskleidimas yra viena iš veiksmingiausių korupcijos ir kitokių neskaidrių veiksmų prevencijos priemonė“, – neabejoja pašnekovas.

M. Siauro teigimu, gydymo įstaigų vadovai, žinodami, kuo asmeniškai yra suinteresuotas gydytojas, gali įvertinti rizikos veiksnius gydytojo veikloje ir iš anksto imtis konkrečių priemonių privačių ir viešųjų interesų konfliktui išvengti.