Vorai žmonių bijo labiau

Pasak prietarų, vorai lemia žmogaus sėkmę arba nesėkmę: patariama niekada nemušti voro, nes numuši savo laimę. Bet kaip elgtis tiems, kurie paniškai bijo šių nariuotakojų? Daugeliui adrenalinas plūsteli į kraują vien išgirdus žodį „voras“. Ką jau kalbėti apie plonas jų kojeles, ropojančias nugara.

„Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vorai yra naudingi – jie mažina uodų, musių, tarakonų ir kitų kenksmingų vabzdžių populiaciją“, – tikina UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Vorai slepiasi plyšiuose

Vorus traukia šiltos, tamsios vietos, pavyzdžiui: plyšiai, kampai, užuolaidų karnizai ar kt. Kitos rūšys labiau mėgsta būti lauke, ausdamos voratinklius daržinėje, sode ar prie lauko žibintų.

Lietuvoje dažniausiai sutinkami naminis kampavoris, ilgakojis virpūnėlis, plėšriavoris, neretai painiojamas su tarantulu, bei maišavoris.

„Naminis kampavoris yra paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Jo dydis gali siekti beveik 2 cm, kūnas juodas arba rudas, kojos gana ilgos, dengtos plaukeliais. Šie vorai mėgsta rūsius, sandėliukus ir kt. tamsias bei drėgnas vietas. Ilgakojis virpūnėlis įdomus tuo, kad paliestas voras ima tarsi virpėti. Jo kūnas pilkai rudas, kojos ilgos. Vasarą, vėlyvą rudenį dažnai pastebimas daržinėse, pastatų išorėse. Klajojančiais medžiotojais laikomi plėšriavoriai, tamsių spalvų, ilgomis kojomis. Šie plėšrūnai su 8 kojomis dar vadinami vorais-vilkais. Jie itin mėgsta saulėtas vietas, tinklų nerezga ir grobį gaudo jo tykodami. Patelės nešiojasi rutuliškus kokonus su besivystančiais jaunikliais. Neprastesnis medžiotojas yra maišavoris – auką puola žaibiškai. Beje, šio voro patelės įkandimai yra skausmingi ir žmogui“, – pasakoja biologas.

Visi vorai nuodingi

Daugelis mano, kad Lietuvoje gyvenantys vorai nekanda, tačiau įerzinti, jauniklius ar kokonus ginantys didieji vorai gali grybštelti.

„Visi Lietuvoje aptinkami vorai turi nuodų, tačiau ne visi gali perkasti žmogaus odą. Dažniausiai galima pajusti vapsvavorio ir voro kryžiuočio kerštą, tačiau tai retas atvejis – vorai žmonių bijo labiau nei mes. Kai kurių Lietuvoje gyvenančių vorų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau dažniausiai pasireiškia odos įdrėskimu, paraudimu, kartais patinimu, maudimu. Praėjus keletui dienų nemalonūs pojūčiai išnyksta“, – kalba „Dezinfos“ ekspertas.

Jei nenorite voro kaimynystės

Jei namuose apsigyveno voras, biologas pataria jį sugauti stiklainiuku, dėžute ir paleisti į lauką.

„Nepaisant to, kad voratinklius audžia ne visi vorai, jų tinklai tapę vorų simboliu. Voratinkliai skirti medžioti, gyventi, keliauti iš vienos vietos į kitą. Tačiau žmonėms audžiami vorų tinklai gali kelti nemažai problemų: teršti gaminamą produkciją, kenkti estetiniam vaizdui. Tokiu atveju svarbu sandarinti patalpas, nuvalyti voratinklius, gyvus vorus sugauti ir paleisti atokiau nuo pastatų“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.