Šeštadienis, 2025.04.05
Reklama

VU Onkologijos institute pradėtas taikyti naujas vėžio gydymo metodas (1)

vlmedicina.lt | 2014-01-29 11:40:31

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klinikoje onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pradėtas taikyti dar vienas sudėtinio vėžio gydymo metodas – intraperitoninė hiperterminė chemoterapija. Šis gydymo metodas taikomas esant piktybinių navikų plitimui pilvaplėvėje ir jis gali ženkliai pailginti onkologinių pacientų išgyvenimą.

Operacija
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto nuotr.

Intraperitoninė hiperterminė chemoterapija – tai vienas iš sudėtinio vėžio gydymo būdų, skirtas sergantiesiems pilvaplėvės pirminiais navikais (pseudomiksomomis, mezoteliomomis ir kt.) bei pilvaplėvės karcinomatoze, atsiradusia sergant storosios žarnos, kiaušidžių, kiaušintakių vėžiu. Išskirtiniais atvejais, kai diagnozuojama nedidelė karcinomatozė,  šiuo metodu galima gydyti ir skrandžio vėžį.

„Iš pradžių yra atliekama chirurginė operacija, kurios metu pašalinami visi navikiniai mazgai iš pilvo ertmės atliekant organų rezekcijas ar be jų, – sako VU Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos poskyrio vyr. ordinatorė dr. Giedrė Rudinskaitė. – Po operacijos, nelikus chirurgui akimi matomų navikinių mazgų ir metastazių, atliekama chemoterapija“.

Chemoterapija yra atliekama supilant praskiestą ir pašildytą chemoterapinį vaistą į pilvo ertmę, kur vaistas cirkuliuoja apie 45 min., palaikant būtiną 42 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Intraperitoninei hiperterminei chemoterapijai naudojami tokie patys vaistai, kurie skiriami atitinkamos lokalizacijos vėžio gydymui.

Šiai procedūrai atlikti įsigytas specialus aparatas, vienintelis toks Lietuvoje, kuris užtikrina chemoterapinio preparato cirkuliaciją bei palaiko jo temperatūrą. Šis aparatas unikalus tuo, kad sukurtas ir ištobulintas garsaus Prancūzijos chirurgo prof. D. Elias, pas kurį teko stažuotis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistų komandai.

„Dėl šio metodo taikymo bus sprendžiama individualiai kiekvieno paciento atveju, – sako dr. G. Rudinskaitė. –  Hiperterminė intraperitoninė chemoterapija gali būti derinama ir su jau įprastais gydymo būdais – sistemine chemoterapija ir spinduline terapija“.

Onkologai tikisi ilgesnio pacientų išgyvenimo, ilgesnės remisijos. Chemoterapijos į pilvą dozės yra mažesnės nei sisteminės chemoterapijos metu, todėl sisteminis poveikis taip pat bus mažesnis. „Galima sakyti, tai vietiškai naudojama chemoterapija, kuri pilvo audinių  rezorbuojama iki 3 mm gylio, –sako dr. G. Rudinskaitė. –  Šalutinis šios chemoterapijos poveikis bus mažesnis, nei intraveninės“.

Naująjį gydymo metodą VU Onkologijos instituto klinikoje planuojama taikyti maždaug vienam pacientui per savaitę. Tai dar vienas piktybiniais navikais sergančiųjų gydymo metodas, taikomas  vėžio metastazių pilvaplėvėje gydymui. Moksliniai tyrimai parodė, kad neginekologinių, pilvaplėvėje išplitusių navikų vidutinis išgyvenimas yra 6 mėn., kai tuo tarpu po intraperitoninės hiperterminės chemoterapijos  išgyvenimas gali prailgėti net iki 4 m. Taip pat optimistiški mokslinių tyrimų rezultatai, gauti taikant šį metodą gydant kiaušidžių vėžį. Šis metodas suteikia galimybę ženkliai prailginti dalies pacientų ilgalaikį išgyvenimą.

Pirmoji sėkminga operacija atlikta 55 m. pacientei, sergančiai išplitusiu kiaušidžių vėžiu. Operacija truko apie 13 val., jos metu dirbo 15 specialistų komanda – 4 chirurgai onkologai, anesteziologas, 4 operacinės ir anestezijos slaugytojai, medicinos technikos inžinierius, inžinierius konsultantas iš Prancūzijos, operacinės slaugytojų padėjėjai ir kiti.

Juventa  Sartatavičienė,

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmą kartą Lietuvoje dar gimdoje esančiam vaisiui atskirtos amniono juostos
Gabrielė 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose ultragarsinio tyrimo metu sužinojo, kad vaisiaus kojytė yra stipriai padidėju...
Sodininkystės sezonas: kokie pavojai slypi dirbant sode?
Gamtai bundant ir sužaliavus pirmiesiems augalams, sugrįžta ne tik malonumas laiką praleisti dirbant sode, bet ir pavoja...
Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje ekstremalios situacijos atveju
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtinia...
Vaikai rinksis visavertį maistą, kai sveika mityba taps visos šeimos ritualu
Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu – nevalgiu ar išrankiu vaiku, kuriam sunku įtikti. Tačiau būtent vaikystėje for...
Per 200 kartų kraujo dovanojęs donoras: „Aš bijau adatų“
Kiekviena kraujo donorystė – tai galimybė išgelbėti gyvybę. Ligoniai, patyrę sunkius sužalojimus, onkologiniai pac...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų