Laukiant paskutiniojo sveikatos apsaugos reformos etapo įgyvendinimo daugeliui nerimą kelia, ar pakaks greitosios medicinos pagalbos (GMP) specialistų bei reikalingo transporto užtikrinti pacientų pervežimą iš rajonų į apskričių ar didžiųjų miestų ligonines. Ypač, kai rajoninėse sumažės kai kurių skyrių, kaip kad planuojama.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad ministerija 2016 m. planuoja įsigyti apie 70-80 GMP automobilių. Automobiliams įsigyti bus naudojamos ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšos.
Kaip šie automobiliai bus paskirstyti? Kada?
Automobilius planuojama paskirstyti toms savivaldybių teritorijoms, kurios pasižymi didžiausio pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų ir išorinių priežasčių rodikliais, bei vadovaujantis kitais, SAM ministro įsakymu patvirtintais kriterijais (pvz., esamų GMP automobilių rida, eksploatavimo trukmė ir automobilių būklė) atsižvelgiant į tam skiriamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšas. Planuojama, kad pirmi GMP automobiliai savivaldybėms bus perduoti 2016 m. II pusmetį.
Kurios savivaldybės pasižymi didžiausio pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų ir išorinių priežasčių rodikliais?
Didžiausiu mirtingumu dėl išorinių priežasčių pasižymi Alytaus, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Švenčionių, Ukmergės, Rokiškio, Raseinių ir Kelmės rajonų savivaldybės.
Kurios savivaldybės turi labiausiai pasenusius GMP automobilius?
Vertinant GMP automobilių parko nusidėvėjimą, yra vertinama ne tik naudojamų GMP automobilių pagaminimo data, bet ir nuvažiuota rida bei bendra automobilio techninė būklė. Kalbant apie GMP parko nusidėvėjimą, galima paminėti Pakruojo rajono PSPC, kurių du GMP automobiliai yra pagaminti 1997 m. Pakruojo rajono savivaldybei yra numatyta skirti naują GMP automobilį.
Ar jau turite sąrašą savivaldybių, kurios pretenduoja gauti naujus GMP automobilius kitais metais?
A ir B tipo GMP automobilių įsigijimas bus finansuojamas tik tikslinėse teritorijose: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Molėtų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Lazdijų, Pagėgių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonų savivaldybėse, kurių standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo rodikliai 2007–2011 m. laikotarpiu Lietuvos vidurkį vidutiniškai viršijo daugiau nei 20 proc. dėl kraujotakos sistemos ir cerebrovaskulinių ligų bei išorinių mirties priežasčių, daugiau nei 8 proc. - dėl piktybinių navikų. Tikslinėms teritorijoms priklauso ir savivaldybės, kuriose nėra rajono ligoninių (Alytaus ir Vilniaus rajonų, Pagėgių bei Rietavo). Tokiu atveju, pareiškėjas ar partneris gali būti didžiausiu mastu antrines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tai savivaldybei teikianti viešoji įstaiga.
Ar jau yra paskaičiuota, kiek lėšų teks skirti pacientams pervežti iš rajonų į didžiąsias ligonines, įgyvendinus IV restruktūrizacijos etapą? Ar pervežimo išlaidas dengs Valstybinė ligoninių kasa (VLK)?
Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 28 d. svarstė IV etapo pristatymą Vyriausybės Strateginiame komitete. Jam iš esmės pritarė ir įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją artimiausiu metu pateikti šiuo klausimu Vyriausybės nutarimo projektą. Projekte bus numatoma atlikti paskaičiavimus dėl papildomų pervežimų ryšium su vykdoma restruktūrizacija ir skirti tam papildomas lėšas. Projektą numatoma pateikti artimiausiu metu. Jame numatoma, kad jam įgyvendinti kiekvienoje apskrityje bus sudaromos Koordinavimo tarybos, kurios parengs kiekvienos apskrities restruktūrizavimo planus. Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad šie planai turės būti parengti iki 2016 m. kovo 31 d. (tai galutinai paaiškės tik priėmus nutarimą), tada ir bus galima atsakyti į klausimą, kiek reikės papildomų pervežimų ir papildomų lėšų, priklausomai nuo suplanuotų restruktūrizavimo priemonių atitinkamose Lietuvos apskričių teritorijose.
Ar planuojant GMP bei pacientų transportavimo paslaugų prieinamumą, tariamasi su GMP atstovais?
Svarstant GMP automobilių parko atnaujinimo klausimus yra vertinami visi svarbūs aspektai, analizuojamas GMP automobilių poreikis bei diskutuojama su įvairių sričių specialistais – tiek GMP atstovais, tiek kitų gydymo įstaigų kompetentingais specialistais.
Ar yra atlikti paskaičiavimai, kad pacientų pervežimas kainuos pigiau nei tam tikrų paslaugų išlaikymas rajonų ligoninėse? Jei taip, pateikite skaičius.
Pirmiausia dėmesys kreipiamas į pacientui teikiamų paslaugų kokybę, o ne į jos kainą. Tačiau, kad pacientų pervežimas kainuoja pigiau nei paslaugų išlaikymas rajonų ligoninėse, šį faktą pabrėžė Nacionalinė sveikatos taryba, 2015 m. spalio 1 d. LR Seime vykusiame išplėstiniame posėdyje su savivaldybių merais ir ligoninių vadovais. Šį faktą patvirtina ir pažangiausių pasaulio sveikatos sistemų patirtis. Konkretūs skaičiavimai gali būti pradėti tik po to, kai bus patvirtinti apskričių restruktūrizavimo planai ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės.
Ar ministerija rūpinasi tik papildomų GMP automobilių įsigijimu? Ar apgalvotas ir specialistų parengimas? Ar jų netrūks?
GMP stotyse ir skyriuose su kitais sveikatos priežiūros specialistais GMP brigadose dirba ir skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai, kurie rengiami 6 kolegijose ir Klaipėdos universitete. 2014 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, GMP stotyse ir skyriuose dirba 924 slaugos specialistai.
Paramedikai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti GMP brigados nariais, rengiami Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. 2015 m. SAM atliktos savivaldybių administracijos apklausos duomenimis, GMP įstaigose dirba 203 paramedikai.
SAM duomenimis, minėtų specialistų trūkumo šiuo metu nėra.
Ar ministerija domėjosi GMP darbuotojų amžiaus vidurkiu? Nes jų atstovai tvirtina, kad trūksta jaunų specialistų.
SAM nuolat renka ir analizuoja informaciją apie GMP įstaigose dirbančių darbuotojų amžių. Pagal GMP asociacijos 2014 m. darytą apklausą, 46-iose GMP įstaigose iš viso dirbo 1765 fiziniai asmenys. Specialistų, kurių amžius yra didesnis nei 50 metų, statistika yra tokia: gydytojų – 60, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų – 466, dispečerių – 61, vairuotojų - paramedikų – 24, vairuotojų – 383, pagalbinio personalo – 25. Bendras dirbančiųjų specialistų amžiaus vidurkis – 45-55 metai.